Kas vis dėlto privalo nuspręsti, kaip valstybės institucijos turi įvykdyti teismo sprendimą perduoti Laimutei Stankūnaitei dukterį? Atsakomybės besikratančią policiją kontroliuojantis naujasis vidaus reikalų ministras liberalcentristas Artūras Melianas ir jo partija mano, kad sprendimą dėl policijos panaudojimo turės priimti jų politinių priešininkų konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius, rašo „Lietuvos rytas“.
Poziciją, kad policijos ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atsakomybė dėl sumaišties yra mažiausia, kone nuo pat pirmųjų savo darbo dienų atkakliai gynė ir naujasis vidaus reikalų ministras A. Melianas. Tačiau tokią jo laikyseną greičiausiai lemia ne dalykinis požiūris į situaciją ir įsitikinimas objektyviu teisumu, o politiniai sumetimai ir net aukščiausių valdžios sluoksnių intrigos bei tarpusavio santykiai.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, liberalcentristų partijos vadovybė mano, kad neseniai dėl VRM kontroliuojamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos su jais žūtbūtinai susigrūmę koalicijos partneriai konservatoriai laukia nesulaukia, kada savo naudai galės panaudoti Garliavos skandalą.
Tik pasižiūrėkite, kiek ir kokių konservatorių stovi už Garliavos minios – pavyzdžiui, kad ir tas pats Vytautas Landsbergis. Aišku, kad jie visi tuojau pat pultų reikalauti A. Meliano galvos, jei tik jiems būtų duota tokia dovana – kokia nors nauja ir dar didesnė sumaištis, dėl kurios būtų galima vėl apkaltinti policiją ir VRM“, – taip svarsto kai kurie liberalcentristų lyderiai. Tad, pasak šios partijos atstovų, jie nutarė, kad tokiu atveju, jei ir vėl valstybės institucijos mėgins paimti vaiką iš Kedžių namų, policijos vadovybė ir pats A. Melianas sprendimo nedarys ir atsakomybės neprisiims. Tokiu atveju, pasak liberalcentristų, policijos ir jos jėgos panaudojimą ministras sankcionuotų tik tuomet, jei turėtų paties premjero ir konservatorių vedlio A. Kubiliaus pritarimą.
Tiesa, kaip elgtųsi pats premjeras tokiu atveju, nežinia. Jis bent viešumoje iki šiol stengėsi nedemonstruoti aiškios pozicijos. A. Kubilius, skirtingai nei, pavyzdžiui, prezidentė Dalia Grybauskaitė ar jo partijos bendražygė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, elgėsi diplomatiškiau ir atvirai nestojo į vadinamųjų mergaitės gynėjų pusę.
