Politikai susirūpino knygų kalbos kokybe. Tačiau kalbos prižiūrėtojai ir literatūros specialistai padėties nedramatizuoja - esą publikuojamas tik vienas kitas netvarkingas tekstas.
Kaip šeštadienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios", į pabaigą eina Skaitymo metai. Vertinant iš Lietuvių kalbos inspekcijos pozicijų, 2008-ieji bent kol kas ramūs - ši institucija gavo vos vieną skundą dėl netvarkingai išleisto žodynėlio. Tačiau į inspekcijos akiratį patenka ne visos knygos. Pavyzdžiui, šiuo metu vienas perkamiausių vertimų - Alleno Carro "Lengvas būdas mesti rūkyti" - tartum didžiųjų lietuvių kalbos klaidų sąvadas. Tokie begėdiški pavyzdžiai, anot politikų, rodo, kad leidybos srityje trūksta tvarkos.
Seimas šią savaitę patvirtino kalbos politiką formuojančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 metų ataskaitą ir pateikė tik vieną pastabą. Švietimo, kultūros ir mokslo komitetas paprašė Kalbos komisiją atkreipti dėmesį į leidyklų leidžiamų knygų kalbos kokybę ir artimiausiems 4 metams numatyti priemones, kaip ją gerinti. Toks prašymas radosi esą dėl "visuomenės susirūpinimo."
"Aš esu knygų mėgėja. Bet kartais skaitau ir nesuprantu, ką skaitau. Kai gauname skundų, pamatome begėdiškai liūdnų dalykų", - dienraščiui sakė viena minėto Seimo komiteto narė. Kaip pavyzdį ji pateikė "Vagos" išleistą Gabriellos Magrini romaną "Tarsi deimantas".
"Esame maža valstybė, kurios sargas - kalba, todėl turėtume labiau ja pasirūpinti. Kalbai skiriama per mažai valstybės dėmesio", - tikino politikė. Jos teigimu, už klaidas knygų tekstuose turėtų būti skiriamos didesnės baudos, o vartotojams derėtų suteikti teisę grąžinti pirkinį į knygyną, jei šie randa kalbos klaidų arba nepatinka vertimas.
Nors politikai linkę pamokyti leidėjus, į Lietuvių kalbos inspekcijos rankas nekokybiška leidybinė produkcija beveik nepatenka. "Žinoma, netikriname visų knygų. Pagaliau yra skaitytojai, kurie gali mums pranešti apie klaidas", - sakė inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas.
Tačiau jis sutiko, kad padėtis leidyboje veikiau patenkinama, o kartais pasitaikantys netikę tekstai esą pateisinami. "Negalime teigti, kad knygų kalbos kultūra labai prasta. Galime kalbėti tik apie vieną kitą knygą", - tikino D.Smalinskas.
Knygą "Lengvas būdas mesti rūkyti" vertė ne profesionalas, išleido mažytė leidyklėlė. Pats vertėjas ir leidyklos "Lengvas būdas" vadovas Julius Mikalajūnas pripažįsta esąs diletantas, todėl į kalbą nepažiūrėjęs labai rimtai. Leisdamas naują šio bestselerio tiražą J.Mikalajūnas pažadėjo atidžiau sutvarkyti tekstą.
Anot D.Smalinsko, žmonės dažniau nei kalbos kultūra skundžiasi vertimais. "Tokiu atveju mums reikėtų klausti, kodėl lituanistai prastai redaguoja knygas. Bet mes negalime atlikti aukštojo lituanistikos mokslo revizijos!" - pabrėžė jis.
Vis dėlto vertimų srityje jau atsiranda daugiau tvarkos. Literatūros apžvalgininkės Giedrės Kazlauskaitės teigimu, tam didelę įtaką turi kasmet per Knygų mugę teikiamos vadinamosios antipremijos. "Vertėjų sąjungos skiriamos antipremijos - pakankamai efektyvi priemonė sumažinti netvarkingos literatūros srautą", - sakė kritikė. Teigiama, kad šiuo metu didžiausia problema - mažosios periferinės leidyklos, kurios nepajėgia pasamdyti gerų redaktorių ir korektorių.
