Įstatyme liko nuostata, kad per terminalą turės būti perkama 25 proc. Lietuvai reikalingo gamtinio dujų kiekio.
Iš terminalo turės būti perkama ne mažiau 25 proc. gamtinio dujų kiekio, toks reikalavimas galios tik gamtinių dujų tiekėjo licencijas turinčioms bendrovėms - „Lietuvos dujoms“, „Dujotekanai“, „Achemai“, „Intergas“, Kauno termofikacijos elektrinei, „Lietuvos energijai“.
25 proc. „lubos“ turės būti taikomos ir Rusijos koncernui „Gazprom“, kuris tiekia dujas vamzdynais.
Nors Seimo nariai prieš priimdami įstatymą išsakė nemažai kritikos, balsavimas įvyko pakankamai vieningai.
Nuomonės „prieš“
Julius Veselka pasisakė prieš bereikalingą pinigų švaistymą ir pateikė savo viziją apie tai, kaip Lietuva turėtų bendradarbiauti energetikos srityje su kaimynais:
„Būtų idealus dalykas mums sutarti su latviais – mes prisidedame prie regioninio suskystintų dujų terminalo statybos, tada prisidės ir Europos Sąjunga, reiškia, pigiau galima statyti. Regioninis terminalas niekada nebankrutuotų, nes jis rinkos sąlygomis galėtų arba importuoti, arba eksportuoti dujas, išlošimas šimtaprocentinis, bet pasiūlydami latviams palaikyti regioninį terminalą, mes įpareigotume latvius, kad jei paremtų atominės jėgainės statybą Lietuvoje. Išlošiam. Visi projektai vykdomi. Pinigų išleidžiama mažiau, vartojame daug pigesnes dujas, pigesnę elektrą, išlošiame, parodydami, kad trys Baltijos valstybės nėra tik rusofobai arba tik tai mokantys <...> politinius pareiškimus daryti, o sugebantys ilgalaikiai ekonomiškai bendradarbiauti ir tapti tarpininkais tarp rytų ir vakarų“.
Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė kėlė abejonių dėl terminalo projekto skaidrumo, paties laivo-saugyklos galingumo ir kainos, be to, ji pripažino, kad ją baugina ir terminalo pabaigos data – ji netiki, kad 2014-ieji galėtų tapti realiais statybos pabaigos metais.
„Terminalą jau galėjome turėti, jeigu dabartiniai valdantieji nebūtų sugriovę prieš tai vykdyto projekto, kuris dar buvo pradėtas G. Kirkilo vyriausybėje, ir tie naivuoliai, kurie mano, kad Klaipėdos nafta yra grynai valstybinė organizacija, labai klysta, nes ten 30 proc. yra privataus kapitalo. Ir konkurso nebuvo skelbta“, - kalbėjo ji.
Už terminalo statybą pasisakiusi B. Vėsaitė akcentavo ir teigiamą jo statybos pusę:
„Iš tikrųjų SGT sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo, atsirastų galimybė pirkti dujas tarptautinėse rinkose ir būtų išvengta vienašališkos kainos, ypatingai kai skalūninės dujos iš tiesų pasaulyje kainuoja 90 arba 100 dolerių, o mes mokame apie 500“.
Egidijus Klumbys, išdėstęs nuomonę prieš įstatymo projektą, kalbėjo apie tai, kad Briuselyje pasigirsta šnekų apie regioninio terminalo finansavimą Pabaltijo regione.
„Lietuva, Latvija, Estija – trys valstybės kartu sunaudoja 5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, iš to kiekio pusę sunaudoja Lietuva. Mes statysime savo individualų terminalą 2,5 mlrd. kubų, Latvijai ir Estijai lieka 2,5 mlrd. regioniniam terminalui. Nėra jokios logikos. Tada šitas projektas yra visiškai ekonomiškai nepagrįstas. Dar vienas dalykas – latviai ir estai gauna 15-20 proc. pigesnes dujas, tai parodo, kad galima susitarti, visa tai tikrai nepridės sėkmės šitam projektui. Be to, pakenks ir atominės elektrinės projektui“, - svarstė jis.
Socialdemokratas Bronius Bradauskas piktinosi tuo, kokiame politiniame kontekste priimamas šis įstatymas.
„Premjere, baikite ieškoti šnipų, baikite kalbėti visą laiką apie tai, ko nėra iš tikrųjų. Kai tik ką nors geresnio pasiūlai, ekonomiškesnio ar panašiai, tai būtinai esi Rusijos šnipas. Julius Veselka galbūt penkis kartus Rusijos šnipas yra, nes jis siūlo tokius dalykus. Sugadinome santykius su Lenkija, sugadinome su Rusija, su Latvija, kur mes toliau būsime?“, - retoriškai klausė jis.
Politikas prisiminė ir kadaise konservatorių išsakytą frazę „Neprileisime Ivano prie vamzdžio“.
„Vamzdžio nebeturime, ar mes vykdydami tą projektą tokiame politiniame kontekste neatsidursime tokioje situacijoje, kad ir antro vamzdžio neteksime? Kokia dujų kaina bus tada? Galvokime apie tai. Visos valstybės galvoja apie savo tautas, apie savo žmones, Lietuvos – atvirkščiai, tik savo ambicijas tenkiname ir jokiu būdu negalvojame apie visus žmones. Latviai ir estai, pragmatiškai elgdamiesi, moka už dujas 15 proc. mažiau, o Lietuva – brangiausiai Europoje. Štai kur yra problema“, - konstatavo jis.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pritarė įstatymo projektui, tačiau akcentavo finansinių išteklių planavimo svarbą. Jo manymu, reikia gerai paskaičiuoti, kiek kainuos uosto krantinės infrastruktūros, uosto gilinimo darbai, be to, nėra užbaigtas ir poveikio aplinkai vertinimas.
Priimtu įstatymu nustatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos teritorijoje veiklos ir eksploatavimo bendrieji principai bei reikalavimai, sudarytos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimui.
Įstatyme įtvirtinta, kad SGD terminalu laikoma visuma energetikos statinių ir įrenginių, įskaitant plaukiojančiąją suskystintų gamtinių dujų saugyklą (tanklaivį), per kuriuos suskystintos gamtinės dujos bus importuojamos į Lietuvą, priimamos ir per kuriuos galės būti teikiamos papildomos paslaugos, būtinos suskystintų gamtinių dujų dujinimo ir vėlesnio tiekimo į gamtinių dujų perdavimo sistemą procesui. SGD terminalas bus įrengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.
Įstatymu taip pat nustatyta, kad SGD terminalas ir jo jungtis bus pripažįstami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, SGD terminalo operatorius bus pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme; SGD terminalo projektas bus pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos projektu, kaip nurodyta Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme. Nustatyta, kad projektą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sprendimu įgyvendins projekto įgyvendinimo bendrovė, kurioje valstybei priklausys ne mažiau kaip 2/3 balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.
SGD terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas bus finansuojami bendrovės nuosavomis ir (ar) skolintomis lėšomis. SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka bus įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. Projektui finansuoti galės būti panaudotos Europos Sąjungos paramos lėšos ir kitos teisėtai gautos pajamos.
Nustatyta, kad per SGD terminalą jungiamaisiais gamtinių dujų vamzdynais importuojamų ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių dujų kiekis (kiekviena iš šių priemonių atskirai) turės sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus viso Lietuvoje suvartojamo gamtinių dujų kiekio per metus.
Įstatyme įtvirtinta, kad Vyriausybė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis ir atlikdama pavestas pareigas, užtikrins tinkamą teisinių, techninių ir organizacinių sąlygų įgyvendinimą, kad SGD terminalo eksploatavimas būtų pradėtas ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 3 d.
