LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Nors atliekų kaupimas iš pirmo žvilgsnio atrodo tik blogas įprotis, iš tiesų daiktų kaupimo manija laikoma psichologiniu sutrikimu, o išsiskyrimas su šiukšlėmis kaupėjams gali sukelti depresiją ar net norą nusižudyti. Pasak psichologės-psichoterapeutės Linos Jurkštaitės-Pačesienės, kaupiami būna seni laikraščiai, maisto pakuotės ar net gyvūnai.
„Daugelis iš mūsų kaupiame ir saugome mums brangius daiktus, kurie galbūt brangūs kaip atminimas arba reikalingi buičiai. Tačiau kai kuriems žmonėms šis kaupimas tampa manija, jie renka viską ir bet ką“, – tvirtina psichologė-psichoterapeutė L. Jurkštaitė-Pačesienė.
Anot specialistės, kai namai užgriozdinami daiktais taip, kad jie tampa pavojingi žmonių saugumui ir sveikatai, tai vadinama kompulsiniu kaupimu. Šis sutrikimas susideda nuo rinkimo daiktų, kurie neturi vertės arba turi mažą vertę, ir negebėjimo išsiskirti su šiais daiktais, tvirtina psichologė-psichoterapeutė.
„Paprastai kaupikai renka viską, kas jiems atrodo vertinga. Vertinga jiems gali būti seni drabužiai, laikraščiai, maisto pakuotės, užrašai, šiukšlės ar kitos atliekos. Pasitaiko gyvūnų kaupimo atvejų“, – teigia L. Jurkšaitė-Pačesienė.
Specialistė sako, kad kaupimas siejamas su žmogui kylančiais sunkumais apdorojant informaciją, jo įsitikinimais dėl nuosavybės bei emocinio sielvarto išsiskiriant su tais daiktais. „Kompulsiniam kaupėjui kiekvienas ir visi daiktai yra vertingi, dažniausiai perdėtai. Jie šventai tiki, kad senas laikraštis arba senai pasibaigusių žuvies konservų dėžutė gali dar būti naudinga ir bus panaudota“, – pasakoja pašnekovė. Jos teigimu, visi šie daiktai suvokiami tarsi kaupiko asmenybės dalis, todėl, susidūrus su grėsme išsiskirti su jais, kaupikas patiria didelį nerimą, gali kilti depresija ar noras nusižudyti.
Pavojinga sveikatai
Psichologė-psichoterapeutė teigia, kad dažniausiai kaupikai sukaupia tiek šiukšlių, jog nebebūna nei vietos kojai padėti. Šiukšlės dažnai būna sudėtos į maišus, sustatomos į kampus, užverčia visus namus. Ten puikios sąlygos veistis pelėms, žiurkėms, tarakonams. Susidaro antihigieninės sąlygos, kurios, žinoma, kenkia sveikatai. „Neretai šiukšlės užvirsta ant žmonių ir palaidoja kaupikus gyvus“, – sako L. Jurkšaitė-Pačesienė. .
Jei kaupikas gyvena daugiabučiame name, dažniausiai visi parazitai šliaužia ir į kaimynų butus. Tai sukelia nemalonumų ir kaimynams. „Kadangi tai yra psichinis sindromas, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos. Sutrikimas sėkmingai gydomas vaistais antidepresantais, tačiau psichoterapija taip pat rekomenduojama“, – kalba specialistė.
Pasak jos, jei tai dar yra tik psichologinis, o ne psichinis sutrikimas ir jau pastebėjote kaupimo maniją, specialistai rekomenduoja atlikti pratimus. „Kiekvieną dieną griežtai tvarkytis po 10 minučių, vėliau tą laiką didinti performuojant į įprotį tvarkytis. Tai padeda“, – siūlo psichologė-psichoterapeutė.
Kaupia ir elektronikos prietaisus
Elektronikos atliekų rūšiavimo įmonės „EMP recycling“ atstovė Justė Stumbrytė teigia, kad įmonės veikloje dažnai pastebima kaupimo manija. „Nauji gyventojai, nusipirkę senas sodybas, neretai turi jas išvalyti. Būtent elektros ir elektronikos atliekų sukaupiama yra labai daug“, – pasakoja J. Stumbrytė. Pasak jos, džiugu, kai elektronikos atliekos atkeliauja į perdirbimo įmonę, kur jos ir turėtų patekti, kad būtų perdirbtos ir panaudotos antrinei žaliavai naujai elektronikai gaminti.
„Sugedusius elektronikos prietaisus šalia savęs laikyti nėra saugu“, – pažymi pašnekovė. Ji pripažįsta, kad egzistuoja stereotipai, jog elektronikos atliekos nebus perdirbamos, o keliaus į sąvartyną kartu su kitomis šiukšlėmis. Dėl to įmonė imasi priemonių šiems stereotipams paneigti: konsultuoja gyventojus, organizuoja ekskursijas po įmonę, kur galima pamatyti gamybos procesą ir įsitikinti, kad viskas yra perdirbama. „Reikia išlaikyti tą ratą: nuperkam, sugenda, perdirbam, gaminam naują“, – mano J. Stumbrytė.
