Stebėtina, kad beveik tokią pat žmogžudystę, kokią neseniai rengė Telšių kriminalistas Algirdas Norkus, prieš 16 metų suorganizavo Šiaulių policininkas Genadijus Giržadas! Žmogus nušautas, žudikai – laisvi.
Susirgo depresija
Naujausiomis žiniomis, žmogžudystę nesėkmingai organizavęs Telšių kriminalistas A. Norkus (51 m.) tardymo izoliatoriuje susirgęs depresija, labai sielojasi dėl savo poelgio.
Žinia, bijodamas netekti pareigų bei pareigūno pensijos dėl to, kad miške sumušė kaimo chuliganą Valdą P., A. Norkus savo bičiuliui 26 metų Donatui K. užsakė žmogžudystę ir parūpino pistoletą. Kad turėtų alibi, pats A. Norkus tuo metu išvyko į kursus Vilniuje, nežinodamas, kad Donatas K. nuskubėjęs į prokuratūrą viską atvirai išklojo.
Jei A. Norkus būtų daugiau skaitęs spaudą, būtų žinojęs, kad eina pramintu taku. Kone taip pat nemokšiškai žmogžudystę iš savanaudiškų paskatų yra organizavęs buvęs Šiaulių policininkas G. Giržadas, tik jo vykdytojas užsakymą įvykdė iki galo. Panašiai pasielgė ir tuometinis Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Albinas Nemeikšis (47 m.).
Verslininkas dingo naktį
1994-ųjų balandžio 19-ąją, apie aštuntą ryto į darbą Šiaulių televizorių remonto dirbtuvėse „Omega“ atvažiavę žmonės pastebėjo, jog naktį įvykdytas nusikaltimas. Tuo metu tame Dubijos gatvės gale tarp dykviečių buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Šalia jos šiauliečiai pamatė paliktą lengvąjį automobilį „Ford Scorpio“. Vairuotojo durelių stiklas buvo išmuštas, o ant priekinių sėdynių, prietaisų skydelio, lubų buvo pritaškyta daug kraujo.
Kai iškviesti policijos kriminalistai prie mašinos rado ir iššautą Makarovo markės pistoleto tūtelę, buvo nedelsiant pradėtas tyrimas.
Nustačius, kad automobilis priklauso 44 metų verslininkui V. Kazlauskui, policininkai nuvyko į jo namus. Kaip jie ir tikėjosi, naujoji Vytauto žmona Ada, su kuria jis buvo susituokęs vos prieš kelis mėnesius, pati laukė žinių sunerimusi. Moteris papasakojo, kad jos sutuoktinis vakare išvykęs savo automobiliu tvarkyti kažkokių reikalų ir dar negrįžęs. Ada nurodė, kaip pražuvėlis buvo apsirengęs.
Iškelta žmogžudystės versija
Tyrimas pajudėjo vos po kelių valandų, gavus pranešimą iš meškeriotojo, atėjusio pažuvauti prie Sutkūnų ežeriuko, telkšančio prie pat miesto, šalia kelio Šiauliai–Gruzdžiai. Žmogus pranešė, kad netoli kranto plūduriuoja vyro lavonas...
Vos jį ištraukę, pagal nuotrauką ir A. Kazlauskienės nupasakotus drabužius tyrėjai suprato tvenkinyje suradę būtent V. Kazlauską. Ir be ekspertizės buvo matyti, kad žudiko (ar žudikų) šauta 4 kartus. Du šūviai paleisti į veidą, dar pora – į kūną.
Buvo iškelta versija, kad verslininką nušovė jam pažįstami žmonės ar žmogus, kurį jis pažinojo ir prisileido. Taigi balandžio 18-osios vakare V. Kazlauskas buvo atviliotas atvažiuoti į nuošalią stovėjimo aikštelę. Susitikimo metu šiaulietis buvo nušautas trimis kulkomis ramiai sėdintis prie savo automobilio vairo. Po to lavonas buvo atvežtas prie Sutkūnų ežeriuko, čia iškraustytos jo kišenės. Prieš įmetant (ar jau įmetus) į vandenį, į V. Kazlausko kūną buvo paleistas paskutinis, ketvirtasis šūvis.
Tokią versiją liudijo šalia kranto rasta dar viena Makarovo šovinio tūtelė, taip pat vandenyje plūduriavusi V. Kazlausko užrašų knygelė išplėšytais puslapiais. Taigi žudiko imta ieškoti tarp aukos pažįstamų.
Siūlo galas – raštelyje
Nužudytojo kūne rasta Makarovo pistoleto kulka, todėl tapo žinomas ir žudiko ginklas. Tačiau trečiaisiais nepriklausomybės metais to tipo rusiškų pistoletų Lietuvoje buvo apstu.
Būtent išplėšyta užrašų knygelė ir šūviai iš arti į veidą bylojo, kad žmogžudys auką pažinojo, todėl tą pačią dieną tyrėjai gavo sankciją V. Kazlausko namuose atlikti kratą.
Teisėsaugininkai iš įtariamųjų neišbraukė ir verslininko žmonos Ados. Nes palikęs senąją žmoną, su Ada V. Kazlauskas buvo susituokęs vos prieš 4 mėnesius, 1994-ųjų sausio 1-ąją.
Kol vieni pareigūnai apžiūrinėjo verslininko daiktus bei buhalteriją, kiti aiškinosi V. Kazlausko ryšius – kas galėjo turėti interesą verslininką nužudyti. O tokių galėjo būti tarp jo pažįstamų. Verslas V. Kazlauskui neblogai sekėsi, retkarčiais už palūkanas jis skolindavo pinigus.
Iškrėtus nerasta už ko užsikabinti. Kriminalistus sudomino tik, atrodytų, nekaltas raštelis su paskubomis parašytais žodžiais: „Vykstu į treniruotę, po to važiuosiu pas Genadijų“.
Buvo išsiaiškinta, kad raštelį parašė už išžaginimą 3 metus kalėti teistas nedirbantis 29 metų šiaulietis Sigitas Tamutis, o tas Genadijus – tai Šiaulių miesto kelių policijos pareigūnas 33 metų G. Giržadas.
Ekspertai rado įkaltį
Balandžio 20-ąją G. Giržadas buvo iškviestas apklausti. Sunkiai slėpdamas nerimą, jis pripažino gerai pažinojęs tiek V. Kazlauską, tiek S. Tamutį. Kiek pamąstęs, pareiškė skolinęsis iš V. Kazlausko stambią sumą pinigų – 12 500 JAV dolerių, bet dar jos negrąžinęs.
Paprašytas duoti patikrinti tarnybinį Makarovo markės pistoletą G. Giržadas suskubo pareikšti turįs alibi – balandžio 19-osios vakare ir per naktį jis budėjęs vyriausiojo policijos komisariato kabinete, tai patvirtinsiąs ne vienas liudytojas. Dėl visa ko į balistinę ekspertizę buvo išsiųstas ne tik G. Giržado, bet ir jo pamainos bendradarbių pistoletai.
Po poros parų ekspertai atsiuntė atsakymą. Jį perskaičiusi žmogžudystės tyrėjų grupė apstulbo – V. Kazlauskas nušautas iš G. Giržado tarnybinio pistoleto!
Suimtas ir tokiu įkalčiu priremtas G. Giržadas prisipažino surengęs V. Kazlausko žmogžudystę. Tam, kad nereiktų grąžinti skolos – iš viso 15 000 JAV dolerių.
Atrodo, kad G. Giržadas jau skolindamasis mąstė, kaip negrąžinus pinigų. V. Kazlausko našlė aptiko 15 000 dolerių paskolos raštelį. Ekspertai nustatė, kad jį rašė G. Giržadas, bet pasirašė ne savo pavarde, o kaip Genadijus Gužauskas.
Žudikai pasitikėjo savimi
V. Kazlauskas apgaulės nepastebėjo, raštelį įsidėjo tarp dokumentų, o atėjus terminui, ėmė spausti skolininką grąžinti pinigus.
Tuomet G. Giržadas ir pasamdė S. Tamutį, kad šis nušautų V. Kazlauską už 2500 dolerių atlygį. S. Tamutis atšovė neturįs kuo šauti. Nieko gudriau nesugalvojęs, G. Giržadas žudikui sutiko paskolinti savo tarnybinį pistoletą. Tik žudymui išsirinko savo budėjimo naktį, kad turėtų alibi. Policininkas naiviai manė, kad jo, turinčio geležinį alibi, niekas neįtars ir todėl nedemaskuos.
Kraugeriško darbo užsakovas taip savim pasitikėjo, kad baigęs budėjimą balandžio 19-osios rytą nuvažiavo ne namo, bet pas S. Tamutį. Kai šis papasakojo apie savo kruviną nakties darbą, abu nuvyko pasižiūrėti į tvenkinį įmesto V. Kazlausko lavono.
S. Tamutis prisipažino sėdėdamas G. Giržado automobilyje išgirdęs šūvį – manoma, kad patenkintas policininkas G. Giržadas savo malonumui iššovė į nebegyvą vandenyje plūduriuojantį kreditorių, kuris niekada neprašys grąžinti skolos...
Vykdytojas išdavė užsakovą
Pasitaręs su advokatu, teisme G. Giržadas ėmė neigti savo kaltę. Jis, girdi, paskolinęs S. Tamučiui savo tarnybinį pistoletą, nes tas norėjęs nušauti... savo šunį. Po tokio teisiamojo pareiškimo perpildytoje Šiaulių apygardos teismo salėje nuvilnijo pasipiktinimo šurmulys.
Teisme buvo paskelbtas ir raštelis, perimtas tardymo izoliatoriuje – kaltinamieji bandė derinti savo melą.
Žmogžudystės užsakovą demaskavo ir S. Tamutis. Jis nepanoro vienas prisiimti visos kaltės, juolab kad net nebuvo spėjęs gauti policininko žadėto 2500 dolerių atlygio. Teisme žudikas papasakojo, kas yra V. Kazlausko žmogžudystės užsakovas, kieno ginklu ir kaip jis įvykdė kruviną užsakymą.
1995-ųjų rugsėjį Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį. G. Giržadas nuteistas kalėti 14 metų kalėjime bei sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje, nutarta ir konfiskuoti jo turtą. S. Tamučiui skirta 13 metų nelaisvės bausmė, turtas irgi konfiskuotas.
Žudikai jau laisvi
Našle tapusi Ada Kazlauskienė su buvusiąja V. Kazlausko žmona įsivėlė į ilgą teismų maratoną dėl velionio Vytauto namo, kito turto. Besibylinėjant didelė dalis areštuoto V. Kazlausko turto paslaptingai dingo.
Nors liko neįrodyta, šnekėta, esą vagystę iš bankui įkeisto pastato organizavusi pati Ada Kazlauskienė, kuri po to Šiauliuose nusipirko nuosavą namą. Tas namas laimės neatnešė – nesugalvodama, kaip kitaip užsidirbti pinigų, A. Kazlauskienė su sūnum buvo pradėjusi verbuoti merginas dirbti prostitutėmis ir įkliuvo policijai.
Žudikai G. Giržadas su S. Tamučiu bausmes dabar yra atlikę ir jau laisvi. Vienas jų buvo pastebėtas Šiauliuose, kitas – dirbantis statybose.
Nuosprendis ir bendrininkams
Na o panevėžietis buvęs pareigūnas savo bausmę yra dar tik pradėjęs atlikti.
2008 metų sausio 18 dieną Panevėžio apygardos teismas paskelbė nuosprendį buvusiam Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui Albinui Nemeikšiui (47 m.). Už pasikėsinimo į savo žmonos Dainos Nemeikšienės gyvybę organizavimą jis nubaustas 11 metų laisvės atėmimo bausme.
Drauge su nusikaltimo organizatoriumi nubausti ir jam talkinę sėbrai. Nukentėjusiąją apiplėšęs Vidmantas Ščavinskas (40 m.) laisvės neteko 5 metams su puse, o D. Nemeikšienei į veidą sieros rūgšties šliūkštelėjęs Romualdas Medeckas (40 m.) į pataisos namus pasiųstas 8 metams.
Drauge su V. Ščavinsku 2006 metų lapkričio 3 dieną į D. Nemeikšienės butą įsibrovę ir ją apiplėšę du septyniolikmečiai moksleiviai nubausti skirtingai – vienam iš jų 2 metų laisvės atėmimo bausmė skirta lygtinai, o kitam, du kartus už plėšimus jau teistam, pataisos namuose skirta praleisti pusketvirtų metų.
Už paslaugą sumokėjo iš anksto
2006 metų rudenį policijos tyrėjas A. Nemeikšis susirado 8 kartus (tarp jų ir už nužudymą) teistą V. Ščavinską ir nurodė jam sunkiai sutrikdyti savo žmonos Dainos sveikatą. Recidyvistas turėjo atimti moteriai regą, sulaužyti jai ranką ar dar ką nors, kad D. Nemeikšienė liktų invalidė. Už tai iš anksto sumokėjęs 3000 litų, policininkas parodė nusikaltimo vykdytojui savo sutuoktinės nuotrauką, darbovietę, vaikščiojimo maršrutus ir gyvenamąją vietą, parūpino jam visraktį.
Dar nespėjus įvykdyti užsakymo, A. Nemeikšis panoro, kad jo žmona būtų ne sužalota, o nužudyta. Už tai papildomai sumokėjo dar 6000 litų. Kadangi narkotikais besikvaišinantis V. Ščavinskas pats teptis rankų nepanoro, tai pasikvietė į talką du nepilnamečius.
Lapkričio 3-iosios vakare į butą įsibrovusi trijulė smūgiu į smilkinį moterį pargriovė, lipniąja juosta supančiojo rankas ir užlipino burną, mušė per veidą, kaklą ir juosmenį.
Užpuolikai išsinešdino pasiėmę bute rastus auksinius papuošalus, drabužius, du mobiliuosius telefonus, DVD grotuvą ir pinigus, o nukentėjėlė sugebėjo pati nubėgti pas kaimynus ir pasisakyti ten vakarojusiam vyrui.
A. Nemeikšiui nepatiko, kad jo niekšiškas užsakymas neatliktas iki galo, todėl jis nuolat spaudė V. Ščavinską, kad šis jo žmoną nužudytų. Pasitikėjimą praradęs V. Ščavinskas per trumpą laiką sulaukė iš A. Nemeikšio net 347 SMS žinučių, kuriomis raginta susidoroti su D. Nemeikšiene, ir pagaliau ėmė slapstytis nuo užsakovo.
Apkaltino neištikimybe
2006 metų gruodžio mėnesį A. Nemeikšis susipažino su 7 kartus teistu Romualdu Medecku ir už 10 000 litų atlyginimą jam pavedė apipilti jo žmoną koncentruota rūgštimi, kad apaktų.
D. Nemeikšienė buvo užpulta 2007 metų sausio 19 dieną, iš namų skubėdama į darbą. Vis dėlto ji suspėjo pasisukti šonu ir užsidengti skėčiu, tad sieros rūgštis jai nudegino tik skruostą ir delną.
Abu kartus apie pasikėsinimus D. Nemeikšienė pranešė Panevėžio policijai. Pareigūnai dirbo tol, kol šį nusikaltimą išaiškino ir galiausiai suėmė jos vyrą.
Iki pat suėmimo A. Nemeikšis gyveno su žmona, šiai net neįtariant, kad ja atsikratyti nori ne kas kitas, o jos vyras. Sulaikytas įtariamasis tikino, kad susidoroti su antrąja žmona sumanęs dėl jos neištikimybės, o apakinti norėjęs dėl to, kad ji nebegalėtų rašyti žinučių savo gerbėjams...
Sunku daryti išvadas
Atrodytų, belieka daryti išvadą, kad policininkai nesugeba organizuoti žmogžudysčių, todėl jiems geriau juodų darbų nė nesiimti, nes baigsis nesėkmingai.
„Skubota ir neteisinga išvada, – nesutinka buvęs Šiaulių kriminalinės policijos vadovas, o dabar žinomas advokatas Algirdas Milašauskas. – Negalima spręsti vien iš nepavykusių, išaiškintų nusikaltimų. Juk lieka daug neatskleistų žmogžudysčių, kitų sunkių nusikaltimų. Ir niekas nežino, kas jų užsakovai, vykdytojai, dėl ko jiems pasisekė likti nenubaustiems. Gal kad jie gerai viską apgalvojo ir organizavo? Geriau nei A. Norkus su G. Giržadu...“
Sigitas STASAITIS, Remigijus RAINYS
