Generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno atsistatydinimas neišspręs teisėsaugos sistemos problemų, teigia buvę aukšti teisėsaugos pareigūnai ir pabrėžia, kad per Nepriklausomybės dvidešimtmetį susiformavo tradicija, kai neretai politikai atsikrato asmeninės atsakomybės, nukreipdami ją jėgos struktūroms.
Buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, vertindamas šalį sukrėtusią tragediją, kai per neblaivaus Trakų rajono policijos pareigūno sukeltą avariją du žmonės žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti ir dėl to pirmadienį atsistatydinti buvo priverstas generalinis komisaras V. Telyčėnas, sakė, kad panašiose situacijose policijos vadovo atsistatydinimas tėra politinis aktas. Jis pabrėžė, kad policijos vadovas nėra politikas, o tik statutinis pareigūnas, todėl atsistatydinti arba bent jau prisiimti atsakomybę turėtų politinis asmuo, figūra, tai yra vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
V. Grigaravičius, prieš daugiau kaip trejetą metų priverstas atsistatydinti dėl įvykių Aleksandrijoje, kai po neblaivaus policininko automobilio ratais žuvo trys berniukai, teigė, jog, kaip parodė praktika, aukščiausio policijos vadovo atsistatydinimas sistemos į gerąją pusę nepakeitė, vadinasi, einama ne tuo keliu.
„Vadovų kaitaliojimas nėra gerai. Suprasčiau, kad jeigu policijos vadovas būtų pats padaręs ką nors negero arba jo artimiausia aplinka, tuomet gal ir reikėtų žengti šį žingsnį. O dėl kažkur įvykusios nelaimės, kažkokio drausmės pažeidimo, kad turėtų atsistatydinti policijos vadovas, žiūriu kritiškai. Vadovo atsistatydinimas nepaliečia tos grandies pareigūnų, kurie vykdo tuos pažeidimus. Jie ir toliau gyvena, dirba, piktnaudžiauja tarnyba“, - ketvirtadienį naujienų agentūroje „Elta“ surengtoje diskusijoje „Ar aukštų teisėsaugos pareigūnų kaitaliojimas daro Lietuvos žmones saugesnius?“ kalbėjo buvęs Lietuvos policijos vadovas.
Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir Lietuvos kriminalinės policijos vyriausiasis komisaras Alvydas Sadeckas pastebėjo, kad nuo 1991-ųjų metų politikai visada taip elgėsi su policijos vadovybe, Lietuvoje netgi susiformavo savotiška politikų elgesio su policija tradicija. A. Sadeckas priminė buvęs iš užimamų pareigų atleistas, kai Lietuvoje buvo apvogtas Italijos ambasadorius. Panašiai postą paliko ir jo kolega Petras Liubertas, kuris turėjo būti atleistas su Seimo pritarimu, bet jo net nebuvo.
„Man nerimą kelia tos tradicijos, kurios tęsiamos su policijos vadovais, ieškant įvairių pretekstų. Pastarieji atleidimai, mano supratimu, iš dalies yra parodomieji, ir kai kalbame, kad policijos vadovai, be abejo, turi prisiimti moralinę atsakomybę. Policijos komisaras atsako už viską, bet jis atsako ne tik už darbuotojų elgesį, jis atsako už kriminogeninę situaciją, nusikaltimų išaiškinimą, atskleidimą, prevenciją. Ir jeigu atleidžiame už kokį eilinį pažeidimą, tai paklauskime, kur girdėjome apie moralinę Seimo narių atsakomybę? Kodėl visa atsakomybė nukreipta į jėgos struktūras? Pastebėkite paprastą dalyką - visi politikų reikalavimai yra nukreipti į jėgų struktūras, tiksliau į teisėsaugos institucijas, specialias tarnybas“, - dėstė A. Sadeckas.
Buvęs politikas sakė nepamenąs, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose po 2001-ųjų metų rugsėjo 11-osios teroro akto būtų pasipylusi aukšto rango pareigūnų atsistatydinimo lavina, ir retoriškai klausė, ar dėl žemdirbio ar mokinio padarytų nusikaltimų turėtų trauktis šių sričių ministrai. A. Sadeckas siūlė įvertinti generalinio komisaro darbą, veiklos rezultatus, pastangas, efektyvumą, o ne iš karto spręsti jo atleidimo iš pareigų klausimą.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko, Lietuvoje policijos vadovai vieni pirmųjų įvedė vakarietišką tradiciją įvykus rezonansiniams ar nuo jų nepriklausantiems įvykiams prisiimti asmeninę ar profesinę atsakomybę.
„Atsistatydinimai priimami arba ne. Tai šiuo atveju, jeigu priimamas atsistatydinimas, tai galiu tiktai spėlioti, kad galbūt norima dinamiškesnių pokyčių į gerąją pusę policijoje“, - kalbėjo parlamentaras.
