Neretai policijos pareigūnai yra linksniuojami už prastą darbą, nesąžiningumą, kyšininkavimą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai už tinkamą savo pareigų atlikimą policininkams tenka teismuose įrodinėti, jog elgėsi pagal sąžinę ir nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei nesuteršė savo, kaip pareigūno, gero vardo.
Nepagrįstai apkaltintas
Panevėžiečiai, kurie ne itin mėgsta laikytis Kelių eismo taisyklių, turėtų pasitempti. Griežtasis Panevėžio apskrities Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas (54 m.) išteisintas, iš darbo nebus atleistas ir neišeis savo noru.
Beveik dvejus metus šiam, net 30 metų darbo patirtį VRM turinčiam pareigūnui, kaltintam piktnaudžiavimu tarnyba, neteisėtu asmens duomenų įgijimu ir paskleidimu, teko įrodinėti, jog jis yra nekaltas. Dar pernai pavasarį Anykščių rajono apylinkės teismas V. Mačėną išteisino, tačiau panevėžietis verslininkas Robertas Janutis, užviręs visą šią košę, nuosprendį apskundė. Tačiau ir aukštesnė instancija – Klaipėdos apygardos teismas – jokios pareigūno kaltės neįžvelgė ir paliko galioti Anykščių rajono apylinkės teismo paskelbtą verdiktą: V. Mačėnas piktnaudžiavimu tarnyba ir neteisėtu neviešų elektroninių duomenų įgijimu ir paskleidimu buvo apkaltintas nepagrįstai.
O bėdos Kelių policijos biuro viršininkui V. Mačėnui prasidėjo 2011 metų pradžioje, kai jo sodo bendrijos kaimynas, verslininkas, saugos įmonę turintis R. Janutis kreipėsi į prokuratūrą, kad neva V. Mačėnas pasinaudojo policijos duomenų baze, surado informaciją apie jo ankstesnį teistumą ir apie tai papasakojo kitiems sodų bendrijos nariams.
Dėl V. Mačėno veiksmų Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, jam buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, tačiau pareigūnas liko dirbti ir nebuvo nušalintas nuo pareigų, kol bus galutinai įrodyta, kad jis yra kaltas.
Įrašas – teistas
V. Mačėnas ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismuose neneigė, kad jis domėjosi minėto verslininko praeitimi, tačiau paaiškino, jog tai darė tarnybos reikalais. Kelių policijos biuro viršininką buvo pasiekusi informacija, kad vienas jo pavaldinys neoficialiai dirba R. Janučio įmonėje. V. Mačėnui įtarimų sukėlė ir kai kurių R. Janučio įmonės siūlomų apsaugos paslaugų teisėtumas. Verslininkas savo firmos automobilius buvo pažymėjęs tokiomis pačiomis juostomis, kurios gali būti naudojamos tik policijos tarnybinių automobilių žymėjimui. Tuomet viršininkas ir peržiūrėjo policijos duomenų bazėje informaciją apie saugos įmonės savininką. O ten juodu ant balto parašyta, kad minėtas ponas teistas – kada ir už ką.
Taigi R. Janutis ir supykęs: girdi, V. Mačėnas piktnaudžiavęs savo padėtimi, sužinojęs duomenis ir juos paviešinęs sodo kaimynams!
Tačiau Kelių policijos biuro viršininkas tvirtina, jog duomenų apie R. Janučio teistumą niekam neatskleidęs. Jis sako, kad buvę atvirkščiai – apie privačios saugos tarnybos savininko teistumą išgirdęs būtent iš bendrijos narių.
Teismai nusišalino
Kad nebūtų apkaltinti šališkumu nusišalino net du teismai – Panevėžio miesto (šiame mieste V. Mačėnas dirba) ir Pasvalio rajono (iš šio rajono kaltinamasis yra kilęs) apylinkių teismai. Byla buvo nagrinėjama Anykščių rajono apylinkės teisme, kur V. Mačėnui buvo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis. Šį nuosprendį apskundė ir R. Janutis, ir prokuroras Audrius Leonavičius. Sklandė kalbos, kad prokuroras yra neva spaudžiamas palaikyti kaltinimą.
Apeliacinius skundus ėmė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija nutarė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Kolegija nurodė, jog „iš išsamių V. Mačėno parodymų matyti, jog duomenis apie R.Janučio teistumus jis tikrino ne iš smalsumo ar kitų su užimamomis pareigomis nesuderinamų tikslų, bet veikdamas kaip pareigūnas“.
R. Janutis nepaneigė, kad bendravo su V. Mačėnu bei jo pavaldiniu ne tik asmeniniais, bet ir užsiimamos veiklos klausimais. Verslininkas buvo suinteresuotas, kad jo įmonei būtų perduotos tam tikros policijos funkcijos: krovinių palydos, eismo reguliavimas. Į tokius ketinimus V.Mačėnas sureagavo kaip pridera Kelių policijos vadovui. Teisėjų kolegijos nuomone, V. Mačėnui galbūt ir nebuvo pakankamai priežasčių naudotis specialia duomenų baze, tačiau šis jo žingsnis buvo įvertintas tarnybinio patikrinimo metu, jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Aukštesniosios instancijos teismas, vertindamas R. Janučiui padarytos žalos pobūdį, priėjo prie išvados, kad galbūt minėtam verslininkui V. Mačėnas užkliuvo ne todėl, kad sužinojo jo anketinius duomenis, o kad buvo kliuvinys verslui vystyti.
Tiesa, R. Janutis ir šį nuosprendį dar žada skųsti paskutiniajai instancijai – Aukščiausiajam teismui.
Likimo pirštas?
Verta priminti, kad prieš V. Mačėną kaltinimą kurpusiam Panevėžio apygardos prokurorui A. Leonavičiui pernai vasarį teko nusivilkti prokuroro mantiją. Koją šiam pareigūnui pakišo alkoholis.
O praėjusių metų pabaigoje į avariją Parko gatvėje (Panevėžyje – aut. past.) pakliuvo dar vienas šios istorijos dalyvis – R. Janutis.
Tą dieną keturratis trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį automobilį. Į avarijos vietą atskubėję greitosios pagalbos medikai ir policijos pareigūnai rado ant asfalto gulintį R. Janutį. Įtariama, kad jis vairavo keturratį. Nuvežus į ligoninę ir ištyrus R. Janučio kraujo mėginį, paaiškėjo, kad vyras – smarkiai apgirtęs (2,82 promilės alkoholio). R. Janutis tvirtina, kad keturratį vairavo kitas žmogus, kuris po avarijos pabėgo. Kaip buvo ištikrųjų, nustatys teismas.
Kas viršijo greitį?
O Vilniaus miesto apylinkės teismas neseniai išteisino piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu kaltintą Vilniaus kelių patrulių rinktinės vadą Marių Putrimą.
Teismas konstatavo, kad kaltinimai pareigūnui – nepagrįsti, o operatyvinėmis priemonėmis gautus duomenis atmetė, nes jie gauti neturint teisinio ir faktinio pagrindo.
Vilniaus kelių patrulių rinktinės vadas buvo apkaltintas, jog 2010 metų gegužę tarnybiniame kabinete vilnietės Irinos Salyginos dukrai surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą bei nutarimą skirti baudą ir šiuos dokumentus pateikė pasirašyti ne pačiai pažeidėjai, o jos motinai I. Salyginai. Taip esą jis norėjo padėti šiai moteriai išvengti bausmės dėl greičio viršijimo ir nubaudė tik automobilio savininkę – I. Salyginos dukrą, kuri atsisakė įvardinti, kas sėdėjo už jai priklausančio automobilio vairo – mat stacionarių greičio matuoklių nufotografuoto pažeidėjo veido nebuvo įmanoma atpažinti.
Nors buvo užfiksuota, kad greitis viršytas du kartus, o I. Salyginos dukra abu kartus atsisakė nurodyti pažeidėją, M. Putrimas surašė tik vieną protokolą ir taip išsuko I. Salyginą nuo gerokai didesnės baudos.
Nieko nepažeidė
Maždaug metus truko operatyvinis tyrimas. Jo metu buvo kontroliuojamos M. Putrimo tarnybinės patalpos ir telefono pokalbiai. Buvo nustatyta, jog M. Putrimas surašė protokolą ir skyrė 300 litų baudą Anglijoje gyvenančiai I. Salyginos dukrai už tai, kad ši atsisakė nurodyti, kas naudojosi jos vardu registruotu automobiliu.
Teismas, paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį, pabrėžė, kad protokolas I. Salyginos dukrai surašytas ir bauda paskirta pagrįstai, pareigūno paskirtą baudą pažeidėja sumokėjo, nutarimo neskundė.
„M. Putrimas neturėjo teisinio pagrindo pradėti administracinės teisenos prieš I. Salyginą, nes, remiantis kaltinamojo parodymais, ši neigė vairavusi transporto priemonę, o fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, neryškios ir neleidžia identifikuoti jo asmenybės", – rašoma teismo nuosprendyje.
Teismas taip pat išteisino ir kartu su M. Putrimu į kaltinamųjų suolą sėdusią I. Salyginą.
Šiuo metu M. Putrimui baigiasi trejų metų tėvystės atostogos. Žurnalistams pareigūnas sakė abejojąs ar begrįš į tarnybą – „kai su pareigūnais šitaip elgiamasi“. Tokią jo nuostatą stiprina ir tai, kad prokurorai išteisinamąjį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos teismui.
Nelįsk prie pažeidėjo
Ko gero, tokį patarimą galėtų duoti dabar jau buvęs Elektrėnų policijos komisariato Vievio policijos nuovados tyrėjas Vygintas Strekauskas. Nors praėjusių metų pabaigoje Trakų teismas pareigūną ir išteisino, tačiau buvęs kaltinamasis dėl pašlijusios sveikatos pasiprašė išleidžiamas į pensiją.
O incidentas, dėl kurio pareigūnui teko sėsti į kaltinamųjų suolą, įvyko 2010 metų rugpjūčio 8 dieną.
Tą dieną V. Strekauskas nedirbo ir su savo gyvenimo drauge važiavo nuosavu automobiliu tvarkyti reikalų. Vyras stabtelėjo ties Vievio miestelyje per kelią Vilnius-Klaipėda įrengtu pėsčiųjų tiltu ir pravėrė automobilio dureles. Staiga ant automobilio pasipylė neaiškus skystis. Pažvelgęs į viršų, ant pėsčiųjų tilto V. Strekauskas išvydo besišlapinantį vyrą. Pareigūnas parodė viešosios tvarkos pažeidėjui tarnybinį pažymėjimą ir pranešė, jog šiam teks eiti į nuovadą. Tačiau neblaivus (vėliau jam buvo nustatytas 2,78 promilių girtumas – aut. past.) G. Žilionis ramiai užsitraukė kelnių užtrauktuką ir pareiškė: „Kas tau nepatinka? Ateik čia!“ Vyrai ant pėsčiųjų tilto susistumdė – o tiksliau ant mašinų šlapinęsis G. Žilionis neketino paklusti policininko reikalavimams keikėsi ir spyriojosi. Kadangi buvo smarkiai girtas, nugriuvo. Vyras buvo pakeltas, tačiau griuvo dar kartą. Šį sykį nutempė paskui save ir policininką, nes už pastarajį buvo gerokai stambesnis. Tuomet V. Streikauskas paskambino į nuovadą ir iškvietė pastiprinimą. Pažeidėjas buvo pristatytas į Vievio policijos nuovadą.
Po šio incidento Vievio policijos nuovados tyrėjas buvo apkaltintas ne tik piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, bet ir dėlto, kad „ne tarnybos metu sulaikydamas administracinį teisės pažeidimą padariusį G. Žilionį, sudavė jam tris smūgius į veido sritį ir taip nežymiai sutrikdė šio sveikatą“.
Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad policininkas pažeidė įstatymų reikalavimus, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos kaip valstybės institucijos įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tuo padarydamas didelę žalą valstybei.
Tačiau Trakų rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad įvykio metu V. Strekauskas buvo ne tarnyboje, taigi specialių priemonių neturėjo ir negalėjo turėti, todėl prieš pažeidėją galėjo panaudoti tik fizinę jėgą. Taigi, teismo manymu, „V. Strekausko veiksmai nei pagal jų pavojingumą, nei pagal jį intensyvumą, nei pagal jų trukmę ir pasekmes, nei pagal nukentėjusiųjų asmenų skaičių, nei pagal adekvatumą pažeidėjo elgesiui negali būti laikomi tarnybos pareigų viršijimu, padariusiu didelę žalą valstybei“.
Įvertinęs V. Strekausko, G. Žilionio, liudytojų ir specialisto duotus parodymus bei byloje surinktą ir ištirtą medžiagą, teismas konstatavo, kad byloje „nenustatyti objektyvūs duomenys, neginčytinai patvirtinantys, kad V. Strekauskas, sulaikydamas G. Žilionį, savo tarnybinius įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams bei kiti būtini Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elementai“, ir V. Strekauską išteisino.
Tačiau išteisinamąjį nuosprendį Vilniaus apygardos teismui apskundė prokuratūra. Šis teismas vis dar nagrinėja apeliacinį prokurorų skundą.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
