159 – tiek šiandien Šiaulių apskrities policijoje trūksta pareigūnų. Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Egidijus Lapinskas neslepia: nerimo dėl to esama, tačiau žmonių saugumas vis dar užtikrinamas.
Komisaras „Šiaulių kraštui“ atvirai kalba ne tik apie policijos kadrų stygių, bet ir apie neseniai visuomenę sudrebinusį Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnų korupcijos skandalą.
Stygius kelia nerimą
– 159 laisvos pareigybės, iš jų beveik pusė patrulių. Skaičiai kelia nerimą.
– Šiaulių apskrities policijai šiandien trūksta beveik 14 procentų pareigūnų – laisvi 159 etatai iš beveik 1200.
Didžiausia problema – pirminės grandies pareigūnai – patruliai, postiniai. Šiuo metu iš 246 šių pareigybių užimtos yra 174, o laisvos 72. Tokia situacija kol kas nėra grėsminga, bet jau po truputį kelia nerimą.
Kita vertus, vasario pabaigoje Šiaulių apskrities VPK patrulių gretos turėtų pasipildyti – pagal sudarytas sutartis pas mus bent penkeriems metams dirbti turėtų sugrįžti keliolika Lietuvos policijos mokyklą baigusių absolventų.
Apylinkės ir Nepilnamečių reikalų inspektorių Šiaulių apskričiai dabar trūksta 9,7 procento. Trūksta ir kriminalinės policijos tyrėjų.
– Prabilote apie nerimą dėl pareigūnų stygiaus. Ar tai reiškia grėsmę visuomenės saugumui?
– Apskrities gyventojai gali būti ramūs. Turimos pajėgos užtikrina jų saugumą. Aš kalbu apie nerimą policijos viduje – privalome darbą sustyguoti taip, kad gyventojai nejustų jokių grėsmių.
Galiu užtikrinti, kad krizės dėl policininkų trūkumo kol kas nėra, bet faktas – tuščių pareigybių skaičius kiekvienais metais didėja.
– Kodėl jaunų žmonių negundo darbas policijoje? Arba kodėl ją palieka senbuviai, turintys didelę darbo patirtį?
– Kiekvienais metais daugėja pareigūnų, kurie, išdirbę numatytą laiką ir užsidirbę pareigūno pensiją, palieka policiją. Toks jų apsisprendimas.
Nemažai ir tokių, kuriems policiją tenka palikti dėl sveikatos.
Praeitais metais dėl minėtų priežasčių atleidome 74 pareigūnus, o priėmėme 42. Balansas aiškiai minusinis.
2011 metais atleista 130, o priimta buvo tik 31. Kelerius paskutiniuosius metus daugiau atleidžiame negu priimame.
– Kaip prisišaukti jaunus žmones į policiją?
– Jei ne specialieji reikalavimai, norinčiųjų dirbti policijoje, galvoju, būtų ne tiek mažai. Tačiau dabar norint tapti pareigūnu, reikia praeiti daugybę išbandymų, pradedant medicinos komisija, kuri kelia labai griežtus reikalavimus, ir baigiant nepriekaištingos reputacijos statuso bei fizinio pasirengimo patikrinimais.
– Gal trūksta ir materialinės paskatos?
– Neabejoju, kad didesnis atlyginimas suteiktų galimybę rinktis iš didesnio norinčiųjų dirbti policijoje kandidatų būrio. Šiandieninis atlyginimas galbūt nėra patrauklus jauniems žmonėms, bet jis yra toks, kokį šiuo metu gali mokėti valstybė.
Kita vertus, bendrame šalies kontekste pradedančio patrulio atlyginimas nėra pats mažiausias. Štai Lietuvos policijos mokyklą baigusio patrulio, neturinčio nei laipsnio, nei stažo, alga – apie 1300. Dirbdamas poilsio bei švenčių dienomis, naktimis, jis gali uždirbti apie 1500–1600 litų.
Tebėra madinga „susitarti“
– Žmonės mėgsta sakyti: gauna patrulis algą, o kelyje užsidirba antra tiek. Ar drįstate teigti, kad patruliai šiais laikais nebeima kyšių?
– Tikiu, kad dauguma pareigūnų yra sąžiningi, bet naivu būtų užtikrinti, kad nė vienas kyšių neima.
Galiu tik pasakyti, kad su tokiu negatyviu reiškiniu kovojama – keliuose dirbančius pareigūnus tikrina Imuniteto skyriaus padaliniai, vyksta tiesioginiai tarnybos tikrinimai.
Diegiamos tokios informacinės technologijos, kurios pareigūnams sumažina galimybę piktnaudžiauti tarnyba, taip pat piliečiams duoda žinoti, kad bandymai „susitarti“ bus užfiksuoti. Visi žinome, kad „susitarimai“ Lietuvoje vis dar labai madingi.
– Jokios techninės priemonės nesunaikins korupcijos, kol patys pareigūnai neįsiklausys į savo sąžinę.
– Nesakau, kad pas mus neateina atsitiktinių žmonių. Bet jie ir nubyra.
Vidaus tyrimų poskyris ir patys komisariatai pernai atliko 202 tarnybinius patikrinimus dėl pareigūnų galimo tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo. Pagrįstais buvo pripažinti ir nuobaudos skirtos 44 pareigūnams.
Imuniteto skyrius šiuo metu atlieka penkis ikiteisminius tyrimus susijusius su korupcine pareigūnų veikla.
Šaukštas deguto
– Daugiau nei pusė Šiaulių apskrities gyventojų 2012 metais pasisakė pasitikintys policija. Ar narkotikų platinimo incidentas, į kurį įsivėlė Šiaulių pareigūnai, neturės įtakos policijos reitingui?
– Gyventojų pasitikėjimas Šiaulių policija pernai buvo 59 procentai. Toks atvejis, koks neseniai nutiko, reitingų nepridės nei Šiaulių, nei visos Lietuvos policijai. Bet reikia pastebėti keletą momentų: ne kažkas iš šono atėjo ir išaiškino tuos dalykus. Išaiškino pati policija. Tai noras išsivalyti nuo abejotinos kompetencijos asmenų.
Pareigūnai – visuomenės dalis: ką turime visuomenėje, tą turime ir policijoje.
Policininkas neatėjo iš niekur, jis atėjo jau susiformavęs – iš šeimos, iš aplinkos. Jei priimdami į tarnybą galėtume žmogų kaip duonos kepalą perlaužti ir pažiūrėti, kas yra viduje, tokių atvejų gal būtų ir mažiau.
Taip, tas šaukštas deguto ne į gera, bet jei policijos darbas ir toliau bus nukreiptas į žmones, į pagalbą jiems, nemanau, kad jis nubrauks visos policijos darbo rezultatus. Reitingai turėtų grįžti.
Beje, ir tose šalyse, kur policijos darbas gerai apmokamas, o reitingai aukšti, pasitaiko negerų dalykų.
Taškus sudėlios tyrimas
– Įvykis, kai už kvaišalų platinimą buvo sulaikyti net keturi Jūsų pavaldiniai, Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai, greičiausiai sukėlė šoką?
– Ar galima jaustis normaliai, kai nuvylė pareigūnai, kuriuos vertinai? Žmogiškai kalbant, labai skaudu, nes aš tais žmonėmis pasitikėjau – jų darbo rezultatai kalbėjo patys už save.
Galima dabar kalbėti, kaip čia niekas nematė, nepastebėjo, kokia veikla jie galėjo užsiimti. Bet šių pareigūnų darbas buvo susijęs su kriminaline žvalgyba, labai subtilia policijos veikla, ir kontrolės mechanizmų čia per daug nėra.
– Naujas šokas visuomenei buvo per BTV televiziją transliuota A. Užkalnio laida. Ant kai kurių įtariamaisiais narkotikų byloje tapusių pareigūnų krito dar ir smurtinio nusikaltimo dėmė.
– Vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris atsakys į visus klausimus. Aš kol kas nevertinu, o laukiu ikiteisminio tyrimo rezultatų, kuris nustatys objektyvią tiesą, paremtą ne emocijomis, o konkrečiais faktais.
– Ar po šių įvykių Jūs arba pavaduotojai negalvojo atsistatydinti?
– Vadovas visada turi galvoti apie atsistatydinimą už tiesiogines savo klaidas. Kad atsistatydintume už kitų klaidas, pirmiausia reikia įvertinti, ar galėjome sukontroliuoti šitą atvejį, ar negalėjome. Atsistatydinti yra lengviausia.
Manau, kad, įvertinus visą situaciją, dėl šio įvykio vienokius ar kitokius sprendimus teks priimti. Jei bus nustatyta, kad tai mūsų darbo trūkumai, bus atitinkami sprendimai. Dabar būtina išanalizuoti klaidas ir numatyti naujus kontrolės mechanizmus, kad analogiški įvykiai nepasikartotų.
Edita KARKLELIENĖ
