Ar gali būti apkaltintas be kaltės? Gali. Tuo įsitikino Lietuvos Nepriklausomybės gynėjas Antanas Vileikis, kuris kone metus buvo priverstas minti įvairių Pakruojo rajono teisėsaugos institucijų slenksčius, kad įrodytų nesantis kaltas dėl avarijos. Tačiau po primestos kaltės – tyla, lyg nieko nebūtų atsitikę. Nekaltai apkaltinę žmogų policininkai neužsidirbo netgi drausminių nuobaudų.
Nuoskauda
Sausio 13-osios įvykių dalyvis ir Lietuvos Nepriklausomybės gynėjas 71 metų A. Vileikis šiandien nusivylęs. Ne tokią Lietuvą jis įsivaizdavo.
Ilgą gydymo kursą po avarijos praėjęs ir iki šiol sulaužytų kaulų skausmus jaučiantis vyras raminamaisiais tebesigydo, jo žodžiais, dvasios žaizdas, padarytas po patirto pažeminimo.
„Nusivyliau teisėsauga, – sako neapgintas vyras. – Nebetikiu teisingumu. Pasikeitė požiūris apie valstybę. Kai kovojome už Nepriklausomybę, tikėjome, kad bus lengviau, o viskas – tik blogyn.“
Vyras įsitikinęs, kad Pakruojo policininkai jį norėjo apkaltinti sukėlus avariją, dengdami kaltininką.
Karti patirtis A. Vileikiui perša mintį, kad į jo incidentą ranka numojusi policija ne visada sąžiningai išsiaiškina ir rimtesnius nusikaltimus.
Reikalauta prisipažinimo
„Šiaulių krašte“ rašyta apie 2011 metų vasarį Pakruojyje, Vytauto Didžiojo ir Gedimino gatvių sankirtoje įvykusią avariją, kuomet dviračiu važiavusį A. Vileikį partrenkė į kairę pasukęs automobilis „Audi 100“.
Galvos traumą, kaulų lūžius patyręs dviratininkas A. Vileikis prisimena, kaip ligoninėje apsilankiusio policininko buvo užpultas „pats kaltas“.
Vyras prisiimti svetimą kaltę tiesmukiškai sako buvęs spaudžiamas ir policijos įstaigoje. Pareigūnai įtikinėjo važiavus šaligatviu, įšokus į perėją ir papuolus po kairėn sukusio automobiliu.
Sustiprintos pareigūnų pajėgos tuomet spaudusios A. Vileikį prisipažinti, esą, jei prisipažinsiąs, gaus dešimties litų baudą, o jei kaltę neigsiąs, bus nubaustas bauda nuo 20-ies iki 40-ies litų.
Pakruojiškis buvo atkaklus – jis tvirtino važiavęs keliu, todėl pagal Kelių eismo taisykles turėjo būti praleistas sukančio automobilio.
Tačiau dviratininką parbloškusio automobilio vairuotojas, anksčiau šešis kartus už KET pažeidimus baustas pakruojiškis 58 metų Antanas Dorša nurodė priešingą įvykio versiją. Kaip ir liudytojas Petras Krasauskas.
Kodėl patruliai neperžiūrėjo vaizdo kameros, užfiksavusios avariją, įrašo? Kodėl jis peržiūrėtas tik atkakliai reikalaujant?
Peržiūrėjus vaizdo įrašą Pakruojo policininkams teko prisipažinti susikompromitavus.
A. Vileikis įsitikinęs, kad tokio nenoro priežastis – interesai. Jis tvirtina, kad pareigūnai tyčia nepasirūpino, jog būtų paimtas vairuotojo kraujas – A. Doršai pakakę tik papūsti į alkoholio matuoklį. Tuo tarpu iš A. Vileikio kraujas imtas du kartus.
Pasikeitė parodymai
2011 metų kovo 9 dieną Pakruojo rajono apylinkės teismas tenkino prašymą A. Vileikio atžvilgiu nutraukti administracinę bylą ir panaikinti paskirtą 30-ies litų baudą. Motyvas – Pakruojo rajono PK Patrulių būrio patrulis Darius Špejeras nepilnai ištyrė eismo įvykio aplinkybes.
Dėl sveikatos sutrikdymo automobilio „Audi 80“ vairuotojo A. Doršos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Paradoksalu, tačiau liudytojas P. Krasauskas, policininkams porinęs avarijos detales, teisme prabilo susidūrimo akimirkos nematęs.
Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistai teismui pateikė išvadą, kad automobilio vairuotojas pažeidė KET, o dviratininko „veiksmai techniniu požiūriu jokio priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu neturėjo“.
Ar tai negalėjo būti nustatyta policijai peržiūrėjus įrašą?
Sausio 31 dieną Pakruojo rajono apylinkės vieninteliu avarijos kaltininku įvardija automobilį vairavusį A. Doršą.
A. Vileikiui priteisti moralinės ir turtinės žalos atlyginimai.
Liudytojas teigia buvęs nesuprastas
Liudytojas P. Krasauskas, teisme prisipažinęs, jog nematė susidūrimo momento, vakar „Šiaulių kraštą“ patikino buvęs nesuprastas avariją įforminusių pareigūnų.
„Kokį melagingą liudijimą?, – klausimu į klausimą atsakė policijos rėmėjas. – Aš gi pasakiau viską, kaip buvo: pamačiau, kaip mašina per pėsčiųjų perėją stumia dviratį. Paties susidūrimo nemačiau. Jie, matyt, ne taip nugirdo ir ne taip užrašė.“
Pareigūnai, anot P. Krasausko, išgirdę, kad avariją įvyko perėjoje, greičiausiai ir susidarė vaizdą, jog dviratininkas važiavo šaligatviu, o jis tai tik spėjęs.
Vairavimo mokyklos savininkas įsitikinęs, kad ir tyrėjai tą jo spėjimą ne taip suprato ir užrašė kaip faktą.
Vadinasi, policininkai žmogų apkaltino neteisingai ( tyčia ar netyčia?) užrašę liudytojo parodymus? Todėl dar keisčiau atrodo, kad šis įvykis slenka užmarštin.
Viršininkas: visi suklydo
Kyla klausimas, ar tyrimu, pareigūnams suteikiančiu pagrindą manyti, kas kaltas, galima vadinti prieštaringus dviejų avarijos dalyvių ir vieno liudytojo parodymus?
Į jį nepajėgė atsakyti ir Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis. Jis kartojo, kad „patruliai suklydo“.
Anot vadovo, dviejų avarijos dalyvių – „Audi“ vairuotojo A. Doršos ir dviratininko A. Vileikio – ginče lemiamą, A. Doršą užtariantį žodį, tarė liudytojas, vairavimo mokyklos savininkas, policijos rėmėjas P. Krasauskas.
Toliau pareigūnai, anot komisariato vadovo, net nesivarginę tęsti tyrimą.
„Vyrai nepadarė, ką privalėjo padaryti, – teigė D. Prakuraitis. – Nuėjo lengviausiu keliu – kam gaišti laiką, aiškintis, žiūrėti įrašus, jei galima surašyti protokolą ir viskas.“
Tačiau tokių tyrėjų Pakruojo policijos viršininkas nenubaudė – apsiribojo „griežtu pokalbiu“.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, melagingus parodymus davęs P. Krasauskas iš policijos rėmėjų gretų taip pat nepašalintas.
Pasak policijos viršininko D. Prakuraičio, „žmogus suklydo, ir tik tiek.“
Komisaras atlaidus
Incidento Pakruojyje medžiagą šiuo metu tiria Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnai.
„Nieko pasakyti negaliu – tikrinami Pakruojo patrulių sprendimai ir veiksmai, aiškinamasi, kodėl jie priimti vienoki ar kitokie“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių apskrities policijos viršininkas Egidijus Lapinskas.
Anot vadovo, jei paaiškės, kad pareigūnų darbe buvo padaryta tyčinių klaidų, bus apsispręsta, ar reikia pradėti vidaus tarnybinį patikrinimą, ar užtenka kitokio poveikio priemonių.
Liudijimą kaitaliojusio policijos rėmėjo P. Krasausko apskrities policijos vadovas E. Lapinskas nesmerkia, esą „ką dabar padarysi“.
Administracinėje byloje melagingus parodymus davusiam liudytojui atsakomybė nenumatyta. Bylą nagrinėjusi Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja įtarimų prieštaringus parodymus davusiam policijos rėmėjui nepareiškė, nors teisėja buvo susipažinusi su administracine byla, kurioje užfiksuoti priešingi liudytojo parodymai.
Liudytojai – per vėlai
Šiuo metu Pakruojo policija atlieka ir avarijos šio rajono Lygumų miestelyje tyrimą. Pernai miestelio gatvėje partrenktas ir paliktas dviračiu važiavęs nepilnametis.
Policija, anot šio vaiko artimųjų, kai kurių liudytojų, mačiusių eismo įvykį, neapklausė, miestelyje įrengtos vaizdo kameros įrašo neperžiūrėjo.
Nuvežę įvykį mačiusius žmones į Pakruojo rajono policijos komisariatą nepilnamečio artimiesiems buvo pasakyta, kad liudytojus atvežę per vėlai.
Kokybė – prastėja
Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjo Vytauto Jončo teigimu, pastaraisiais metais teisėjai vis dažniau skundžiasi teismui perduodamų bylų, ypač administracinių, prastu paruošimu.
„Bylų kokybė prastėja, profesionalumo pasigendama, ne iki galo neaiškiai ir netiksliai surašomos situacijos, neįsiklausoma į liudytojus“, – Šiaulių apygardos teisėjų pastebėjimus perdavė Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjas V. Jončas.
Sankryža, kurioje įvyko avarija – filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis („Šiaulių kraštas“/Giedriaus Baranausko nuotr.)
Edita KARKLELIENĖ
Taip pat skaitykite: