Portalui Diena.lt pradėjus aiškintis, kodėl tik Neringos Venckienės atveju pareigūnai prašo į teismo nutarties vykdymo išlaidas įtraukti ir jų esą patirtas įspūdingas išlaidas, siekiančias beveik 80 tūkst. litų, policija staiga atsisakė savo ketinimų. Dabar pareigūnai pareiškė, kad išlaidų išieškoti nebesiekia, o jas suskaičiavo tik esą norėdami informuoti visuomenę.
Prašė išieškoti 77 tūkst. litų
LNK televizijos žinių archyve nors ir dabar galima išklausyti Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos paaiškinimą, kodėl ir dėl kokios sumos netrukus po Garliavos šturmo pareigūnai kreipėsi į antstolę Sonatą Vaicekauskienę.
„Kreipėmės į antstolę, kuri vadovavo operacijai, su raštu, kuriame nurodėme, kad policijai šita gegužės 17 dienos operacija kainavo maždaug 77 tūkst. litų, į tai įėjo ir darbo užmokestis, ir Sodra, tai grynai tos išlaidos, ką patyrėme, ir prašome, kad antstolė paskui procese išieškotų iš kaltosios šalies, kuri nevykdė teismo sprendimo“, – birželio 12-ąją televizijai dėstė R. Požėla.
Antstolė S. Vaicekauskienė, laukdama policijos rašto, tikino, kad vykdydama teismų sprendimus ne kartą naudojosi policijos pagalba, tačiau iki šiol nė vienu atveju policija už savo paslaugas nepaklusniesiems nebuvo pateikusi sąskaitos. Tokio atvejo neatsimena ir Antstolių rūmų atstovai.
Pats R. Požėla su portalu Kaunodiena.lt tuomet bendrauti atsisakė ir nurodė susisiekti su Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovu Ramūnu Matoniu.
Paneigė viešai pasakytus žodžius
Maždaug prieš dvi savaites R. Matonis raštu žurnalistei išskirtinį policijos reikalavimą išieškoti pinigus už suteiktą pagalbą antstolei argumentavo tuo, kad policija Garliavoje vykdė „ne pagrindinius savo uždavinius, numatytus policijos veiklos įstatyme, ir dėl to patyrė žymių finansinių išlaidų“ , o „Garliavos atvejis iš esmės buvo pirmas, pareikalavęs tiek daug žmogiškųjų ir finansinių sąnaudų teismo sprendimui vykdyti“.
Apie tai, kad minėtų 77 tūkst. litų iš N. Venckienės reikalauti vis dėlto neketinama, R. Matonis pranešė tik šiandien, kai buvo ruošiama nauja publikacija šia tema. Sutapimas ar ne, tačiau policijos pozicija pasikeitė po to, kai portalas Diena.lt pradėjo giliau kapstytis šioje precedento neturinčioje istorijoje ir paprašė Policijos departamento išsamiau paaiškinti, kuo remiantis pareigūnai už antstolei suteiktas paslaugas iš N. Venckienės žada reikalauti pinigų. Redakcija jau buvo gavusi R. Matonio atsiųstus paaiškinimus, tačiau juose nė žodeliu nebuvo užsiminta, kad tai viso labo skaičiavimai, kiek kainavo operacija, o ne realus ketinimas reikalauti padengti išlaidas.
„Mes tik suskaičiavome patirtas išlaidas ir paskelbėme visuomenei“, – pirmadienį netikėtai pareiškė R. Matonis. Paklaustas, kaip tuomet reikėtų suprasti R. Požėlos pareiškimą apie kreipimąsi į antstolę, jis spėjo, kad generalinio komisaro pavaduotojas buvo neteisingai pacituotas.
Net ir patikslinus, kad žinių laidoje R. Požėla pats taip pasakęs ir neįmanoma jį klaidingai suprasti, R. Matonis toliau tvirtino, kad niekada nebuvo planuojama pateikti N. Venckienei sąskaitos.
„Nežinau, kodėl R. Požėla pasakė kitaip. Galiu tik pasakyti, kokia yra oficiali pozicija, kaip yra iš tiesų“, – tikino R. Matonis ir dar kartą pakartojo, kad teismo nutarties vykdymo išlaidos, kurias patyrė policija, iš N. Venckienės išieškotos nebus.
Įžvelgia valstybės lėšų švaistymą
Anksčiau kalbinta N. Venckienė teigė, kad jei sulauktų sąskaitos iš policijos, skųstų ją teismui.
Garliavos operacijai mestus pajėgumus, dėl kurių apskaičiuota tokia milžiniška suma, buvusi teisėja vertina kaip piktnaudžiavimą tarnyba ir valstybės lėšų švaistymą.
Savo ruožtu policija atkerta, kad pareigūnų „buvo tiek, kiek reikėjo“. „Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į visas aplinkybes, įvertinus galimas grėsmes bei žmonių skaičių, taip pat kitą turimą informaciją. Pareigūnų buvo tiek, kiek reikėjo įvykdyti teismo sprendimą. Pareigūnai dirbo tiek Klonio gatvėje, tiek aplinkinėse gatvėse, kur užtikrino viešąją tvarką ir vykdė eismo priežiūrą“, – aiškino R. Matonis.
Teismo sprendimo perduoti L. Stankūnaitės ir D. Kedžio dukrą motinai vykdymo išlaidos, pasak policijos atstovo, „apskaičiuotos pagal konkrečių pareigūnų, dalyvavusių operacijoje, darbo užmokestį“.
„2012 metų balandžio 1 dienos duomenimis, vidutinis pirminės grandies pareigūno uždarbis yra 2469, viduriniosios ir aukštesniosios grandies pareigūnų – 3120 litų“, – vardijo R. Matonis.
Policijos duomenimis, operacijoje dalyvavo 240 pareigūnų. Vadinasi, apytikriais skaičiavimais, pareigūnų kelių valandų darbas Garliavoje, reikalaujant 77 tūkst. litų, įvertintas keletą kartų brangiau negu jie uždirba per tą patį laiką eilinę darbo dieną.
Areštavo N. Venckienės sąskaitą
Antstolė S. Vaicekauskienė patvirtino negavusi policijos rašto išieškoti 77 tūkst. litų iš N. Venckienės, nors jo ir laukė.
Prašymą padengti jos pačios patirtas išlaidas (3027 litus) vykdant minėtą teismo sprendimą antstolė N. Venckienei sakė išsiuntusi lygiai prieš savaitę – po teismo sprendimo įvykdymo praėjus pusantro mėnesio.
Kodėl delsė tą padaryti? „Turim svarbesnių darbų nei iš N. Venckienės prašyti pinigų. Yra kitos teismo nutartys, kurias irgi reikia vykdyti“, – aiškino ji.
N. Venckienė teigė praėjusią savaitę buvusi ligoninėje, kur jai buvo operuota koja, ir jokios sąskaitos nėra negavusi, tačiau pastebėjo, kad S. Vaicekauskienė jau spėjo areštuoti jos banko sąskaitą. Antstolė tvirtina, kad tokie veiksmai – visiškai teisėti.
Komentaras
Saulius Dambrauskas, advokatas
Teismo sprendimo vykdymo išlaidas sudaro bendrosios vykdymo išlaidos, vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir antstolio atlyginimas.
Pagal vykdymo instrukciją bylose dėl vaiko perdavimo yra nustatytos 100 litų bendrosios vykdymo išlaidos ir antstolio atlyginimas 60 litų už vieną antstolio darbo valandą. Todėl šiuo atveju kalba eina tik apie vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu.
Kitaip tariant tai išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas, pvz., pašto ir kurjerių išlaidos, išlaidos ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims ir pan.
Analizuodamas policijos dalyvavimą vykdant teismo sprendimą, pažymėčiau, kad valstybinės institucijos (taip pat ir policija) yra sukurtos tam, kad vykdytų tam tikras viešas valstybės funkcijas.
Policijos pareigūnams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, už įstatymuose nustatytų funkcijų vykdymą ir uždavinių įgyvendinimą yra atlyginama mokant darbo užmokestį iš valstybės biudžeto. Tuo tarpu įstatyme įtvirtintų uždavinių įgyvendinimas niekaip negali būti laikomas atsiradusia žala ar jų patirtomis išlaidomis ir negali būti pripažįstamos sprendimo vykdymo sąnaudomis.
Tad policija, pateikdama informaciją apie patirtas išlaidas užtikrinant teismo sprendimo vykdymą, arba sąmoningai klaidina visuomenę, arba tiesiog nesupranta šių teisinių santykių esmės.
Procesinio pobūdžio sąnaudos baudžiamosiose bylose (pvz., ekstradicijų atveju) jokiu būdu negali būti tapatinamos su sąnaudomis, kurias institucija patiria vykdydama įstatymų jai pavestas funkcijas civilinėse bylose.
Vykdymo proceso išlaidų atlyginimą reikia skirti nuo padarytos žalos atlyginimo (pvz., policininko sveikatos sutrikdymo, policijos automobilio sugadinimo). Žalos atlyginimo atveju galioja bendra taisyklė, kad žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti. Tačiau nagrinėjamu atveju negirdėjau, kad N. Venskienė būtų, tarkime, apdraskiusi visus 240 pareigūnų, dėl ko jiems būtų padaryta 77 tūkst. litų žala.
Motyvas, kad policija vykdė esą „nepagrindinius savo uždavinius“ yra absurdiškas, kadangi policijos uždavinių skirstymas į pagrindinius ir nepagrindinius neturi jokios teisinės reikšmės.
Pagal teisę, valstybė privalo atsiimti kiekvieną jai priklausantį litą, o ne tik tas išlaidas, kurios „kažkam„ pasirodė reikšmingos, vienas išieškant, o apie kitas tik „informuojant visuomenę“. Esmė ta, kad tokios reikalavimo teisės apskritai nėra ir negali būti pagal šių teisinių santykių prigimtį. Būtent todėl ir nėra nei vieno kol kas žinomo analogiško atvejo civilinių bylų vykdymo praktikoje (o ne todėl, kad, kaip nurodė policija, iki šiol nebuvo „tiek daug sąnaudų“).
Net jeigu būtų bandoma susigrąžinti policijos veiklos sąnaudas, tai tokia improvizacija galėtų būti bandoma realizuoti nebent tik per biudžeto asignavimų valdytoją, o ne tiesiogiai per pačią policiją, kuri pati yra išlaikoma iš biudžeto. Juk dėl šių funkcijų vykdymo policijai nebuvo sumažintas darbuotojų atlyginimų mokos fondas, tik ji (pagrįstai ar nepagrįstai) išeikvojo biudžeto lėšas.
Iš N. Venckienės išieškoti policijos prašomus 77 tūkst. litų būtų teisėta tiek pat, kiek būtų teisėta vykdant civilinį skolos išieškojimą prievarta išimti ir brangiai parduoti nemokaus skolininko kepenis, o po to dar pareikalauti susimokėti už brangią operaciją.
