Policininkai vis labiau bijo naudoti šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones. Net ir teisėtai panaudojus ginklą atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla neišvengiamai patenka į teismą, kur priimami policininkams nepalankūs sprendimai.
Lietuvos policininkai nekantraudami laukia, ką gruodžio 15-ąją nuspręs Aukščiausiasis Teismas (AT). Tauragės rajono policijos patrulio Ruslano Motko, dabar dirbančio Raseiniuose, baudžiamosios bylos nesiryžo nagrinėti AT trijų teisėjų kolegija. Byla perduota svarstyti AT plenarinei sesijai. Tai reiškia, kad ją nagrinės visi AT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai.
Klaipėdos apygardos teismas R.Motko nuteisė vieniems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant pusantrų metų. Be to, jis dvejus metus neturi teisės dirbti teisėsaugos struktūrose. Pareigūnas nuteistas už tarnybinių įgaliojimų viršijimą ir sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. 2006 metų rugsėjo 14-ąją sulaikydamas neblaivų vairuotoją, vos nepartrenkusį kito policijos pareigūno, R.Motko panaudojo tarnybinį ginklą. Šaudyta į ratus, bet atsimušusi kulka sužeidė automobilio keleivį.
R.Motko nemokamai ginantis advokatas Vytautas Sirvydis teigia, kad šios bylos nagrinėjimas AT turi išskirtinę svarbą. Pasak jo, R.Motko bylos pagrindu bus formuojama teismų praktika patvirtins visuomenės saugumo prioritetą. "Tarnybinę pareigą vykdžiusiam pareigūnui neturi būti net keliama baudžiamoji byla, neturi būti net pradedamas ikiteisminis tyrimas, jei užtenka tarnybinio patikrinimo, įrodančio, kad ginklas buvo panaudotas teisėtai ir tarnybos metu", - LŽ sakė advokatas.
LŽ duomenimis, Tauragės rajono komisariate jau buvo parengtas įsakymas atleisti R.Motko iš darbo. Tačiau Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) teisininkai pateikė teisės aktus, nurodančius, kad negalima atleisti žmogaus už netyčinį nusikaltimą, kol byla nagrinėjama. "Nesu nušalintas nuo pareigų, bet perėjau dirbti į Raseinių policijos komisariatą. Esu iš čia kilęs, dabar Raseiniuose ir gyvenu", - LŽ telefonu sakė R.Motko.
Mėgino parblokšti patrulį
Daugiau nei prieš dvejus metus, rugsėjo 14-osios vidurnaktį, Tauragės centre patruliavę policininkai pastebėjo, kaip keli vyrai nusipirko alkoholinių gėrimų ir išėję iš parduotuvės įsėdo į automobilį "Renault Espace". Mašinoje, kurią vairavo neblaivus Vitalijus Dargis, dar sėdėjo dvi merginos ir trys vyrai. Policininkai įtarė, kad vairuotojas išgėręs, todėl ėmė jį vytis ir signalizuoti švyturėliais bei sirena. Tačiau bėgliai tik padidino greitį. Perlėkus per visą miestą, į pagalbą atskubėjo dar vienas patrulių ekipažas. Iš automobilio iššokęs pareigūnas mėgino stabdyti "Renault Espace", tačiau vairuotojas pasuko mašiną tiesiai į jį, ir policininkas vos spėjo atšokti. Kai policijos ekipažas vėl prisivijo automobilį, R.Motko ėmė šaudyti į ratus. Viena kulka, perskrodusi kėbulą, pataikė keleivio vietoje sėdinčiam Tomui Keserauskui. R.Motko laikomas vienu taikliausių komisariato pareigūnų, tačiau šaudyti teko iš visu greičiu lekiančio automobilio, esant ekstremaliai situacijai.
Paaiškėjo, kad automobilį vairavo neblaivus 22 metų Vitalijus Dargis. Jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Iki šio atsitikimo V.Dargis ne kartą buvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus, o kartą stabdomas nesustojo. Pažeidėjas tuo metu buvo nesumokėjęs apie 15 tūkst. litų baudų. Po šio įvykio jam dar kartą skirta bauda - 5 tūkst. litų.
Pareigūną pripažino kaltu
Atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad R.Motko ginklą panaudojo laikydamasis nustatytų reikalavimų, o keleivio sužeidimas - tik atsitiktinis veiksmas. Tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas nusprendė, kad pareigūnas šaudė nesilaikydamas nustatytų taisyklių ir nusikalstamai pasitikėjo savo taiklumu. Teismo nuosprendyje teigiama, kad vairuotojas padarė tik administracinį teisės pažeidimą, o ne nusikaltimą, todėl ginklo naudoti nebuvo reikalo.
Klaipėdos apygardos teismo (KAT) teisėjas Linas Pauliukėnas paliko nuosprendį nepakeistą, tik sumažino neturtinę žalą nuo 30 iki 20 tūkst. litų.
Skirtingi nuosprendžiai
Įdomiausia, kad tas pats L.Pauliukėnas pernai paskelbė visiškai kitokį nuosprendį analogiškoje byloje, kuri buvo iškelta Jurbarko rajono policijos policininkui Vytautui Česnakui. 2007-aisiais jam buvo pareikšti įtarimai dėl tarnybinių įgaliojimų viršijimo ir sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.
V.Česnakas šaudė į automobilį "Subaru Legacy", kuris spruko nuo pareigūnų. Kulka sužeidė 21 metų vairuotoją Artūrą Jankų. Šis vėliau aiškinosi bėgęs nuo policijos, nes neturėjęs vairuotojo pažymėjimo. A.Jankus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas jau 14 kartų, be to, teistas už plėšimus.
Advokatas Vytautas Sirvydis, kuris dabar atstovauja R.Motko, gynė ir V.Česnaką, kai šiam buvo iškelta baudžiamoji byla. "Gaila, kad Ruslaną gyniau ne nuo pat pradžių, bylą perėmiau tik dabar, nes į mane kreipėsi policijos profesinės sąjungos atstovai", - LŽ sakė užmokesčio už gynybą šioje byloje neimantis advokatas.
V.Sirvydžio manymu, sėkmingą V.Česnako bylos baigtį veikiausiai nulėmė tai, kad vos pradėjus ikiteisminį tyrimą jis iš karto kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Advokatas prašė atlikti šį tyrimą paskirti ne Jurbarko, o bet kurio kito Lietuvos miesto prokuratūrai. Jo prašymas buvo patenkintas ir byla buvo nagrinėjama Šilutėje. Šio rajono apylinkės prokuratūra nustatė, kad V.Česnakas tarnybine padėtimi nepiktnaudžiavo, o šaudydamas atliko tarnybinę pareigą. Prokurorė Irma Grikšelienė pasirašė nutarimą nutraukti tyrimą. Šilutės rajono apylinkės teisme A.Jankaus skundas buvo atmestas. Į jo skundą neatsižvelgė ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjas L.Pauliukėnas.
Represinė mašina
NPPSS lyderis Vytautas Bakas LŽ sakė, kad pareigūnai vengia naudoti tarnybinį ginklą, net jei toks poelgis yra visiškai teisėtas ir net būtinas. "Panaudojusiam ginklą ir sužeidusiam žmogų pareigūnui skiriama privalomoji reabilitacija, nes tai sukelia stiprų šoką. Jam tenka lankytis pas psichologą. Tačiau jam sukeliamas dar didesnis stresas. Mat panaudoti tarnybinį ginklą beveik visada reiškia ikiteisminį tyrimą, teismus ir visišką nežinią, koks bus nuosprendis. Pradeda veikti savotiška represinė mašina", - LŽ sakė V.Bakas. Policijos departamento (PD) Vidaus tyrimų tarnyba (VTT) pateikė skaičius, liudijančius, kad ginklo naudojimo atvejų gerokai sumažėjo. VTT viršininkas Ugnius Čižiūnas LŽ sakė, kad jo praktikoje, atlikus tarnybinius patikrinimus, nepasitaikė nė vieno atvejo, kai tarnybinis ginklas buvo panaudotas neteisėtai.
Tauragės rajono apylinkės prokuratūros, kur buvo atliktas R.Motko bylos tyrimas, vyriausiasis prokuroras Vigantas Armonas negailėjo stiprių žodžių. "Netrukus policininkai turės išvis atiduoti ginklus. Kaip jie tada sulaikys nusikaltėlius? Turės atsiklaupti ir gražiai paprašyti, kad šie pasiduotų? Bet įstatymas yra įstatymas, bylą teko perduoti teismui", - su kartėliu LŽ sakė prokuroras. Tačiau advokatas V.Sirvydis mano, kad prokurorai paprasčiausiai nori atsikratyti atsakomybės, todėl nutaria - tesprendžia teismas.
Savo teise nesinaudoja
Tyrimų duomenys rodo, kad tik apie 30 proc. visų pirminės grandies policininkų - patrulių, postinių, kelių eismo priežiūros pareigūnų, kurie darbe susiduria su didžiausia rizika - pasinaudoja savo turimomis teisėmis. Disertaciją, kurioje nagrinėjama ir ši problema, rašantis Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir proceso katedros doktorantas Eimutis Misiūnas, tirdamas panašius atvejus, apklausė daugybę pareigūnų. Anot jo, bene geriausiai padėtį atskleidžia vieno patrulio iš Ukmergės pasakojimas.
Policininkų ekipažas išvyko tramdyti muštynių. Kaip dažnai būna, mušeikos kaipmat susivienijo prieš pareigūnus ir juos puolė. Pargriautas ant žemės policininkas buvo spardomas ir daužomas tuo, kas pakliuvo po ranka. Tačiau ginklo jis nepanaudojo. Pasiteiravus, ką jis tada galvojo, atsakė labai paprastai - saugojo ginklą, kad jo neatimtų. Bijojo, kad užtąsys po teismus ir išmes iš darbo.
"Atrodo, pareigūnas turi visas teises, valstybė jį įgaliojo į prievartą atsakyti šiek tiek didesne prievarta. Tačiau jis bijo tai daryti. Valstybės atstovas, uniformuotas, turintis ginklą, paverčiamas pajuokos objektu", - sakė E.Misiūnas.
Prieš keletą metų buvo atliktas tyrimas, kuris daug ką paaiškina. E.Misiūnas tyrime dalyvavo kaip vienas ekspertų. "Galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos visuomenės agresyvumo laipsnis, ne tik policininkų atžvilgiu, bet ir apskritai, yra vienas didžiausių Europoje", - LŽ sakė E.Misiūnas. Tačiau policininkai vis dažniau nedrįsta naudotis savo teisėmis.
E.Misiūnas prisiminė pokalbius su JAV policininkais, jau išėjusiais į pensiją. Per susitikimą jie pasakojo apie savo darbą. Vienas teigė nuoširdžiai apgailestaujantis tik dėl vieno įvykio, nors teko sužeisti ar nukauti nemažai įtariamųjų. Buvo pranešta apie jauną agresyvų vaikiną. Atvykę į įvykio vietą policininkai liepė jam pakelti rankas, bet šis nepakluso ir įsikišo ranką į kišenę. Vaikinas buvo nušautas, pasirodė, kad jo kišenės buvo tuščios. Tačiau policininkai nesijautė esantys kalti. Esą įtariamasis nepakluso tiesioginiams reikalavimams. "Niekas netvirtina, kad reikia pyškinti į visas puses, tačiau esama atvejų, kai tai tampa būtinybe", - mano E.Misiūnas.
Įstatymas neapibrėžtas
PD VTV viršininkas Ugnius Čižiūnas LŽ sakė, kad iš dalies tokią dviprasmę padėtį lemia įstatymų netobulumas. Pavyzdžiui, Policijos veiklos įstatyme įrašyta: "Policininkas turi teisę panaudoti ginklą." Ir viskas. Galima remtis tik nuostata, kad panaudojus ginklą padaryta žala būtų ne tokia didelė, kaip pažeidėjo galbūt padaroma žala.
V.Sirvydis įsitikinęs, kad tokiu būdu eiliniam policininkui perkeliamos prokurorų ar net teisėjų funkcijos. "Prokurorai ir teisėjai po įvykio gali pusę metų ar ilgiau nagrinėti atvejį, spręsti, kokio pobūdžio nusižengimą ar nusikaltimą padarė įtariamasis. Policininkas tai turi nuspręsti žaibiškai, paprastai per kelias sekundes, veikdamas ekstremaliomis sąlygomis", - piktinosi advokatas.
Generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis LŽ teigė, kad dabartinis Policijos veiklos įstatymas pareigūnų neapsaugo. Įstatyme turėtų būti aiškiai išvardyti atvejai, kada galima naudoti ginklą. "Gindamas viešąjį interesą, pareigūnas lieka be jokios teisinės apsaugos. Eidamas į darbą jis nuolat rizikuoja gyvybe", - sakė S.Skvernelis. Jis prisiminė kuriozinį atvejį, nutikusį Panevėžyje. Patruliams buvo pranešta apie palaidą agresyvų šunį. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai norėjo jį nušauti, tačiau susirinkusi gyvūnų mylėtojų minia juos išplūdo. Taigi, šūviai nenuaidėjo. "Vėliau pareigūnai buvo nubausti, kad paliko lakstyti agresyvų gyvūną. Beje, nesu įsitikinęs, ar policininkai būtų likę nenubausti, jei šuo būtų buvęs nušautas", - LŽ prisipažino S.Skvernelis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, priešingai, įsitikinęs, kad teisinis reglamentavimas visiškai tinkamas. "Baimę panaudoti ginklą sukelia prokurorų ir teisėjų nesupratingumas. Dabar susiklostė nenormali padėtis - policininkas, kurio nusikaltėlis turi bijoti, o sąžiningi žmonės - gerbti ir pasitikėti, pats bijo. Dažnai po kokio nors incidento prokuroras iškilmingai pareiškia: "Va, dabar tai jau tave patikrinsim", - sakė S.Šedbaras. Anot Seimo nario, dažnai reikia tik atlikti tarnybinį patikrinimą ir galbūt tam pareigūnui net padėkoti, o ne mojuoti kumščiais. "Taip visuomenėje formuojama bailių filosofija, atėjusi dar iš sovietmečio", - LŽ teigė S.Šedbaras.
Lina VYŠNIAUSKIENĖ
