Seimas po pateikimo pritarė svarstyti pataisą, kurioje numatoma įpareigoti apie kelyje stovinčius „trikojus“ įspėti kelio ženklais. Tokią pataisą pasiūlė valstietis Dainius Gaižauskas.
„Trikojai“ greičio matuokliai – puiki prevencinė automatinė pažeidimų fiksavimo priemonė, skirta užtikrinti eismo saugumą avaringiausiose miestų vietose. Visgi ši priemonė privalo atlikti prevencinę administracinių nusižengimų, tačiau ne baudų ar gąsdinančią funkciją“, – apie savo idėją pasakojo Seime D. Gaižauskas.
ES nėra šalies, kurioje ženklai įspėtų apie „trikojus“
Kaip pastebi Susisiekimo ministerijos vyr. patarėjas, saugaus eismo specialistas Vidmantas Pumputis, nė vienoje Europos šalyje nėra priimta įspėti vairuotojus apie kelyje esančias mobilias greičio matavimo priemones.
„Greičio kontrolės prietaisai skirstomi į dvi grupes. Yra stacionarūs, prieš kuriuos įvairiose šalyse yra įvairi praktika. Kai kurios šalys įrengia įspėjamuosius kelio ženklus, o kai kurios ne. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Šveicarijoje draudžiama įspėti apie stacionarias ir mobilias teisės pažeidimo fiksavimo sistemas. Kitose šalyse vairuotojai dažniausiai yra įspėjami tik apie stacionarias greičio matavimo sistemas.
Kalbant apie mobilias kontrolės priemones, tokias kaip policijos automobilis, kuris vykdo kontrolę, arba vadinamas „trikojis“, arba nežymėtas policijos automobilis, iš kurio fiksuojami pažeidimai, tai iš esmės nėra tokios praktikos Europoje, kad būtų įspėjami vairuotojai apie artėjančią kontrolę“, – pastebi V. Pumputis.
Kalėdinė dovanėlė vairuotojams
Policijos departamentas sako, mobilieji greičio matuokliai pasiteisino, nes vairuotojai, nežinodami, kurioje vietoje gali išdygti „trikojis“, važiuoja lėčiau, o tai lemia mažiau eismo įvykių su skaudžiomis pasekmėmis ar žuvusiaisiais.
„Tokie nežymėti greičio matuokliai naudojami daugumoje Europos šalių, jų pagrindinis veiksnys ir yra netikėtumo faktorius, ir greitas atsiradimas vis kitoje vietoje. Tose vietose ar atkarpose, kur ekspertai mato būtinybę mažinti greitį, statomi stacionarūs greičio matuokliai ar keičiami važiavimo greitį ribojantys ženklai.
Todėl jei politikai priims tokią įstatymo pataisą, tai bus puiki kalėdinė dovanėlė visiems greičio mėgėjams“, – pastebi Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Greičio viršijimas – pagrindinė mirtinų eismo įvykių priežastis
Saugaus eismo specialistas V. Pumputis pažymi, kad leistino greičio viršijimas yra pagrindinė mirtinų eismo įvykių priežastis.
„Todėl šis pažeidimas yra vienas skaudžiausių ir policija imasi visų priemonių, kad vairuotojai būtų sutramdyti. O norint sutramdyti vairuotoją, yra du pagrindiniai būdai. Tai kontrolės intensyvumas ir sankcijos už pažeidimą“, – pažymi ministerijos atstovas.
Tačiau, kaip pastebi V. Pumputis, Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, sankcijos už greičio pažeidimus yra vienos mažiausių, todėl parlamentarų noras įpareigoti įspėti vairuotojus apie mobilias greičio matavimo priemones atrodo nelogiškas.
„Pavyzdžiui, Estijoje už 21 km/h viršytą greitį taikoma 500 eurų bauda, jei pažeidimas padarytas mieste. Norvegijoje – 944 eurai su teisių atėmimu, jei greitis viršytas virš 26 km/h. Toje pačioje Šveicarijoje už 21 km/h viršytą greitį mieste, skiriama 560 eurų bauda. O Lietuvoje sankcija taikoma nuo 28 iki 86 eurų ir tai dar yra galimybė baudą per pusę sumažinti, jei vairuotojas pirmą kartą viršija greitį. Todėl įvertinus tai, kad Lietuvoje sankcijos nėra didelės, tai tikrai keistai atrodo toks siūlymas“, – sako V. Pumputis.
Viršyti greitį – lietuvių įprotis
Kaip pastebi ministerijos atstovas, Lietuvoje nuo seno yra susiformavęs, kaip jis pats sako, keistas įprotis viršyti greitį.
„Teisinasi, kad gal niekas nepastebės, kad srautas važiuoja didesniu greičiu. Daug pateisinamų priežasčių vairuotojai suranda. Tačiau pasižiūrėkime į tas šalis, kurios mus žavi. Imkime tą pačią Šveicariją ar Norvegiją. Čia miestuose visi vairuoja labai ramiai, o užmiestyje irgi retai kada pamatysime greitį viršijančius vairuotojus.
Taip yra dėl to, kad yra yra ir pakankamai griežtos sankcijos, ir labai aukštas kontrolės lygis. O kada yra rimtis kelyje, nėra kažkokių vairuotojų išsišokimų, tai automatiškai ir mažėja eismo įvykių, kuriuose sužeidžiami ar pražudomi žmonės.
Tokia ta pasiteisinusi kai kurių šalių praktika, prie kurios ir mes einame. Aišku, prieš atsirandant „trikojams“, kai kuriuos vairuotojus gal ir papiktino, bet aš puikiai suprantu, kad daugiausiai papiktino tuos, kurie ir piktnaudžiauja greičiu. Jei vairuotojas važiuoja pagal kelių eismo taisykles, jie kaip tik palaiko tokių prietaisų įrengimą“, – mintimis dalijasi V. Pumputis.
Parlamentaro D. Gaižausko siūlomą projektą svarstyti Seimo posėdyje numatoma lapkričio 12 d.
