Štai siekis dviratininkams bei paspirtukininkams suteikti pirmenybę kelyje vairuotojų atžvilgiu, o taip pat kai kur sumažinti transporto priemonių judėjimo greitį, sulaukė ir pagyrų, ir neigiamų replikų.
Kol dalis aktyvaus laisvalaikio entuziastų džiaugiasi naujais pokyčiais mieste, automobilių vairuotojai ar dalis gyventojų socialinėse erdvėse lieja pyktį ir peikia įgyvendinamus pakeitimus, esą dviračiams miesto centras – ne vieta.
Visgi „Susisiekimo paslaugų“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin sako, kad ramaus eismo gatvių tinklas ir toliau bus plečiamas, todėl šiose vietose turėtų būti ribojamas greitis.
„Ramaus eismo gatvių tinkle planuojama plėsti. Tai gatvės, kurios yra arčiausiai gyvenamųjų namų ar traukos objektų – ne pagrindinės miesto ašys. Ilgainiui visose jose siekiama mažinti greitį, kuriuo juda automobiliai iki 20 arba 30 km/val.
Greitis čia bus ribojamas ne tik kelio ženklais, bet ir įvairiomis infrastruktūrinėmis priemonėmis – įrengiant iškiliąsias saleles, įvedant parkavimo vietų, siaurinant eismo juostų plotį ar iškreivinant važiavimo trajektoriją, įrengiant mažosios architektūros elementus, želdinius ir kitomis priemonėmis.
Palaipsniui visose nepagrindinėse miesto gatvėse bus pritaikyti šie principai, jog taptų saugesnės ir patogesnės visiems jų naudotojams – visiems eismo dalyviams.
Pavyzdžiui, ramaus eismo gatvėmis jas pertvarkius, jau dabar yra Naugarduko g., I. Šimulionio g., taip pat visas miesto Senamiestis, be to, šiemet pertvarkant Šaltkalvių, Lvovo gatves, jungiamąjį kelią tarp Laisvės pr. ir J. Baltrušaičio g., šios teritorijos taip pat bus pritaikytos ramesniam eismui“, – kalbėjo A. Nikitin.
Dviračiams ir paspirtukams – pirmumas kelyje
Pašnekovas taip pat užsimena ir apie kitus pokyčius, vienas jų – pirmumo suteikimas dviratininkams ir paspirtukininkams. Tiesa, toks reglamentavimas kol kas dar nėra galutinai įteisintas.
„Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją siūlydami įteisinti dviračių gatvių reglamentavimą. Šiuo pasiūlymu siekiama nuosekliai gerinti keliavimo dviračiu kokybę, gerinti eismo kultūrą bei aiškiai reglamentuoti eismo dalyvių judėjimą, pabrėžiant, kad esamame teisiniame reguliavime nėra jokių svertų suteikti dviratininkams pirmumą prieš kitas transporto priemones.
Vilnius siūlo įteisinti Belgijoje bei Nyderlanduose taikomą „dviračių gatvės“ reglamentavimą, kurį apibrėžia šios pagrindinės taisyklės: „dviračių gatvės“ ženklai įrengiami tik ramaus eismo gatvėse, kur leistinas greitis yra 30 km/val. ir mažesnis; „dviračių gatvėje“ pirmumo teisė prieš kitas transporto priemones galioja dviratininkams – automobiliams draudžiama juos lenkti; dviratininkai taip pat gali naudotis visu eismo juostos pločiu (neprivalo judėti prie pat dešiniojo kelkraščio); „dviračių gatvėje“ automobilių greitis ribojamas kelio ženklais, horizontaliu ženklinimu ir/ar infrastruktūrinėmis priemonėmis; „dviračių gatvės“ pradžia ir pabaiga papildomai žymimos kelio ženklais.
Ar šis pirmumas bus įteisintas, priklausys nuo nacionalinių sprendimų, tačiau Vilnius bet kuriuo atveju edukuos ir informuos eismo dalyvius“, – komentavo pašnekovas.
Tuo metu Susisiekimo ministerija tvirtina, kad minėta iniciatyva, kuomet į kelio ženklinimą papildytų dar vienas simbolis, galintis apriboti vairutojų judėjimo galimybę automobiliais, nėra atmetama.
„Susisiekimo ministerija svarstys galimybę įtraukti į Kelių eismo taisykles naujus kelio ženklus „Draugiška gatvė“ ir būtinus reikalavimus eismo saugai tokioje gatvėje užtikrinti bei vertins su tuo susijusių kitų teisės aktų pakeitimų poreikį“, – naujienų portalui tv3.lt teigė ministerijos atstovai.
Apie galutinį tokio sumanymo įgyvendinimą pasisako ir Lietuvos policijos atstovai, kurie nors ir giria tokias iniciatyvas, tačiau pabrėžia, kad nauji pakeitimai neturėtų klaidinti eismo dalyvių.
„Visos iniciatyvos skirtos eismo saugumui gerinti yra sveikintinos, tačiau norėtume priminti, kad eismo organizavimas neturėtų prieštarauti Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir kitiems galiojantiems teisės aktams. Visuomet pirmiausiai reikėtų įvertinti, kokią įtaką atlikti pakeitimai turės eismo saugumui, ar neklaidins eismo dalyvių“, – komentavo Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkė Laura Salokaitė.
Sostinės gyventojai žeria priekaištus
Saugaus eismo ekspertas Vidmantas Pumputis, įvertindamas naujų pokyčių sostinėje reikšmingumą, tvirtina, kad praktika, kuomet tankiai apgyvendintose zonose dviratininkams bei paspirtukininkams suteikiamas pirmumas, yra, tačiau pabrėžia ir daromą vieną iš esminių klaidų.
„Visų pirma, reikėtų pasižiūrėti, kaip tokie eismo organizavimo klausimai sprendžiami Vakarų Europos šalyse. Galiu pasakyti, kad tankiai apgyvendintose zonose išties dviratininkams suteikiamas labai dažnai pirmumas arba prioritetas atskiriant juostas, užtikrinant saugų judėjimą.
Bet vėlgi reikia suprasti vieną esminį dalyką – norint, kad dviračių takų tinklas funkcionuotų efektyviai, turi būti tranzitiniai dviračių takai, kitaip tariant, tas srautas, kuriuo važiuos daugiausiai dviratininkų, tada skirstomieji takai, tai, kur eismas vyktų nuo tranzitinio tako iki privažiuojamojo. Ir privažiuojamasis – pačios žemiausios kategorijos takas, kuris prieina iki namų. Pati blogiausia praktika, ką ir nurodo kitų šalių ekspertai, tai, kad kai takas tiesiamas, darbai neužbaigiami per vienerius metus.
Vienas iš blogesnių pavyzdžių, dėl kurio sulaukiam daug priekaištų iš sostinė gyventojų, – tai Pilaitės prospekto takas. Sveikintina, kad dalis pagrindinė naujai išasfaltuota, bet tie darbai taip ir sustojo. Privažiavus Narburto gatvę, atsiranda labai daug neaiškumų, dviratininkai papuola į tokią situaciją, kad jie turi važiuoti su pėsčiaisiais šaligatviu, plotis šaligatvio vietose nesiekia ir 2 metrų, stovi stulpai. To neturėtų būti.
Jeigu jau imamasi taką nutiesti, tai turėtų būti dedamos visos pastangos, kad tas takas atsirastų būtent per vienerius metus. <...> Jeigu neužtikrinamas nuoseklus viso tako pateikimas, nuvedimas iki centro, tai faktas, kad dviratininkų priekaištai yra visiškai pagrįsti ir to neturėtų būti“, – įvertino V. Pumputis.
Pateikia Estijos pavyzdį
V. Pumpučio manymu, Estijos įvykdyti sprendimai atspindi, kaip turėtų būti gerinama dviračių takų infrastruktūra.
„Galėčiau paminėti tinkamą Estijos pavyzdį. Būtent Talino mieste prieš 3-ejus metus visiškai sujungtas dviračių takų tinklas ir būtent čia buvo siekiama, kad jeigu imamas vienas takas, tai jis nutiesiamas nuo pradžios iki pabaigos. Taline iš priemiestinių rajonų sėkmingai galima pasiekti centrinę miesto dalį. <...> Per porą metų pasikeitė ir transporto sudėtis – skaičiuojama, kad apie 30 proc. per metus sumažėjo automobilių srautų centrinėje zonoje, nes tiek žmonių pradėjo važinėti dviračiais.
Kas man labai patiko, ko nėra Vilniuje, kad jeigu yra autobusų juosta, tai prieš ją skiriama dar metro ir daugiau atskira juosta dviratininkams. Kitaip tariant, pradžioje dviratininkų juosta, po to visuomeninio transporto juosta, toliau yra kelias.
Tokie fragmentų darymai, kad viename rajone padaromas gabaliukas ir po to tas takas stovi nenaudojamas, tai tikrai yra bloga patirtis. Turėtų būti jungiamas visas takas – nuo pradžios iki pabaigos, o kitiems metams jungiamas kitas rajonas“, – pastebėjo saugaus eismo ekspertas.
Be to, V. Pumputis, kalbėdamas apie dviračių infrastruktūros gerinimą sostinėje, tikina, kad žadami pakeitimai, kai kelio ženklais yra suteikiamas prioritetas dviratininkams ar paspirtukininkams skirtingose eismo dalyse, yra sektinas pavyzdys, esantis ir kitose Europos valstybėse.
„Tie sprendimai, kurie atsiras Senamiesčio zonoje, pasitelkus kelio ženklus, suteiks dviratininkams prioritetą, tai yra visiškai logiška. Pavyzdžiui, imant kitų šalių praktiką, toje pačioje Danijoje, Nyderalanduose, Belgijoje, tai šie didmiesčiai turi taip išvystytą takų tinklą, kad suformuotas prioritetas dviratininkams, visuomeniniam transportui, o tik trečioje eilėje yra automobilių eismas.
Amsterdame arba kituose Nyderlandų didmiesčiuose, tai išties gyventojai net ir atsisakinėja jau kurį laiką automobilių mieste, dėl to, kad puikiai sutvarkytas tinklas.
Aišku, pagrindinė problema, su kuria susiduriama, tai, kad sovietmečio laikais nebuvo išvis skiriama jokio dėmesio dviračių takų infrastruktūrai ir per Lietuvos nepriklausomybės atgavimą savivaldybės skirtingai sprendė dviračių takų problemas, bet matome, kad atsilikimas dar pakankamai didelis, jeigu lygintume tiek su Talino miestu, tiek su Varšuva“, – mano pašnekovas.
Ragina neskriausti automobilių vairuotojų
Visgi „Susisiekimo paslaugų“ siekį pagerinti dviratininkų ar paspirtukininkų eismo sąlygas eismo ekspertas ir automobilių žinovas Vitoldas Milius vadina viešųjų ryšių akciją.
Pasak jo, puiku, kad Vilniaus valdžios atstovai siekia sukurti geresnes sąlygas aktyvios veiklos mėgėjams, tačiau taip pat siūlo neužmiršti ir automobilistų, kurių eisme yra gerokai daugiau negu tų, kurie renkasi ekologišką transporto priemonę.
„Man atrodo, kad tai yra piarinė akcija, norint patempti į save dar daugiau liberalių žmonių pažiūrų, kurie važiuoja paspirtukais ar dviračiais, ir padaryti jiems ką nors gero. Man tas gero padarymas tiems žmonės džiugina, viskas gerai, bet jeigu norime būti tokiais teisingais, išeikime bet kurią dieną į gatvę ir pasižiūrėkim, kiek Vilniuje yra dviračių, ir kiek automobilių.
Sveikinu Vilniaus savivaldybę, matau, kad kai kuriuose rajonuose įrenginėja dviračių takus, tas matosi, puiku, bet nereikia skriausti automobilistų, nes jų yra dauguma. Daugelis žmonių neturi kitų galimybių – jiems reikia vežti vaikus ar įrangą, įrankius ir jokiu paspirtuku tų savo grąžtų nenusiveši.
Jeigu mes viską darysim tik dviratininkams, neatskirdami jų nuo automobilių srautų, tai reiškia, kad kažką gadinsim automobilistams“, – pastebi pašnekovas.
V. Milius įsitikinęs, kad didžiausią prioritetą vertėtų skirti dviračių takų tiesimui, o ne atskiram kelių ženklinimui.
„Jeigu mes tiesiame dviračių takus, tai sveikinu, bet jei mes atimam vieną juostą iš automobilių ir sakom, kad čia važiuos dviračiai, tai, artėjant žiemai, visą laiką iškils klausimas – kur yra tie dviračiai? Parodykit man nors vieną dviratį ir tada pasakysiu, kad taip, gerai, iš tikrųjų dviračių tiek, kiek Olandijoje.
Vilnius tiek reljefo prasme, tiek klimato sąlygų prasme yra ne pats tinkamiausias miestas visą sezoną važinėti dviračiais. Ir dėl to, mano manymu, negalima atimti iš automobilistų, bet, aišku, reikia viską daryti, kad dviratininkams būtų geriau. Tai taip pat reiškia, kad dalis žmonių persėstų ant dviračių ir tada bus mažiau gatvėse mašinų, tada tiems automobilistams, kurie vis tiek liks automobiliuose, bus lengviau važiuoti.
Aš manu, kad ta akcija, apie kurią kalba, jokios reikšmės neturi niekam – nei dviratininkam, nei automobilistams. Reikia atsiraitoti rankoves ir eiti statyti normalių dviračių takų. Tada bus gerai ir dviratininkams, ir paspirtukininkams, ir automobilių vairuotojams.
Pačios didžiausios bėdos yra ten, kur susiduria skirtingų transporto priemonių srautai. Automobilininkas susiduria su paspirtukininku, kai paspirtukininkas susiduria su pėsčiuoju, tai čia yra pavojus“, – įsitikinęs ekspertas.
Laksto dideliais greičiais, nepraleidžia kelyje
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius tikina, kad tam tikros problemos, susijusios su dviratininkų, paspirtukininkų bei automobilių vairuotojų vairavimo kultūra yra pastebimos – daugelis lekia greitai, o praleisti vienas kitas nenori.
Dėl pastarosios priežasties savivaldybės atstovai tikina, kad jau šiuo metu dalyje miesto gatvių yra išbandoma nauja strategija, o prioritetą iškelia takų tiesimui.
„Mes tikimės pritaikyti tinkamą infrastruktūrą, tada bus užtikrinamas ir didesnis saugumas. Nes kai yra viskas aišku, kur dviratininkui važiuoti, o kur automobiliams, aš manau, tada tų konfliktų turėtų ir nelikti. Labai stengiamės išvengti mišrių tiesiamų takų, išskyrus ten, kur jau visai nebetelpa eismo dalyviai. Matom, kad kur yra pritaikyta infrastruktūra, matom, ir dviratininkai, ir automobilių vairuotojai jaučia norą vienas kitą apsaugoti.
Tikrai pastebime ir lakstančių dviratininkų dideliais greičiais, matome ir automobilių, kurie gal ne visą laiką praleidžia juos kelyje, kaip norėtųsi.
Kitas dalykas – mes dar turime Laisvės alėją, kurioje yra tikrai didelė pėsčiųjų erdvė. Šioje vietoje ženklais netgi esame sužymėję, kad vienoje pusėję eitų tik pėstieji, o kitoje būtų mišrus takas, kad ir dviratininkai, ir paspirtukininkai, ir pėstieji galėtų dalyvauti viename sraute. Mes tikrai matome, kad taip žmonės labiau orientuojasi, dviratininkai ir paspirtukininkai vengia tų vietų, kurios skirtos tik pėstiesiems.
Kai kuriose vietose ir gatvės pasiaurinamos, kad būtų užtikrinamas takas dviratininkams ir pėstiesiems, dabar ir statybos reglamentai nurodo tiesti siauresnes važiuojamąsias dalis. Tikrai nedrįstame sakyti, kad visur taip padarome, bet tikrai stengiamės“, – paaiškino M. Matusevičius.
Apie pokyčių svarbą prakalbo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai. Štai Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus teigia, kad dėl išaugusio paspirtukų, riedžių ar kito alternatyvaus transporto skaičiui uostamiestyje, bus kreipiamasi su pasiūlymais į atsakingus asmenis, kad visoje Lietuvoje atsirastų vienodos taisyklės būtent šios srities transporto mėgėjams. Ne išimtis ir dviratininkai.
„Klaipėdos miesto savivaldybė eismo saugumo klausimus nuolat svarsto Eismo saugumo komisijoje, kurios sudėtyje yra ir policijos pareigūnai. Komisijoje priimami sprendimai dėl eismo organizavimo, ribojimų, eismo saugumo priemonių konkrečiuose gatvių ruožuose.
Vertinant išaugusį paspirtukų, riedžių ir kitų panašaus tipo susisiekimo priemonių skaičių bei trūkstamą teisinį reglamentavimą, savivaldybė kreipsis į teisės aktų leidėjus ir siūlys koreguoti nacionalinius teisės aktus numatant vienodą reglamentavimą visos šalies mastu“, – tikina R. Mockus.
Šiais metais – pirmoji elektrinio paspirtuko vairuotojo mirtis
Lietuvos policijos surinktais duomenimis, 2019 m. sausio–liepos 30 d. buvo užfiksuoti 148 susidūrimai su dviračiu, iš viso per tokius incidentus sužeista 179 dviratininkai, per nelaimingus nutikimus žuvo 6 asmenys.
Šiais metais atitinkamu laikotarpiu nelaimingų atsitikimų skaičius, kuomet epicentre atsiduria dviratininkai, išaugo dar labiau – užfiksuoti 170 susidūrimų, sužeisti 229 dviratininkai, o 6 žmonės žuvo.
Surinkti duomenys rodo, kad taip pat didėja ir eismo įvykių, kuomet nelaimių akiratyje patenka elektrinių paspirtukų vairuotojai. 2019 m. sausio–liepos 31 d. laikotarpiu užfiksuoti 27 susidūrimai su paspirtukininkais, per šiuos incidentus nukentėjo 29 žmonės.
Be to, šiais metais, 2020 m. sausio–liepos 30 d. laikotarpiu, nelaimių skaičius išaugo, viena jų baigėsi tragiškai, kuomet per eismo įvykį žuvo žmogus. Policijos duomenimis, per minėtą laikotarpį į eismo įvykius pateko 38 elektrinių paspirtukų vairuotojai, vienas žmogus žuvo, dar 38 sužeisti.
„Susisiekimo paslaugos“ primena, kad nauji pakeitimai numatomi visose D miesto kategorijose – ne pagrindinėse miesto transporto arterijose, o gatvėse esančiose arčiausiai gyvenamųjų namų ir skirtose daugiausia privažiuoti prie reikiamos teritorijos.
Gatvių kategorijos, jų aprašymai yra pateikiami Bendrajame miesto plane, jį atnaujinti planuojama dar šiemet. Šiuo metu galiojantį D kategorijų gatvių sąrašą galima rasti čia: maps.vilnius.lt -> Planavimas ir statyba -> Gatvių kateogorijos.
Šią savaitę pavėžėjimo platforma „Bolt“ centrinėse Vilniaus miesto gatvėse įvedė savo nuomojamų elektrinių paspirtukų greičio ribojimus. Nuo šiol, įvažiavus į riboto greičio zoną, vairuotojai išgirs ir garsinius pranešimus, įspėjančius apie greičio pasikeitimus. Tikimasi, kad toks sprendimas paskatins elektrinių paspirtukų mėgėjus atsakingiau laikytis saugaus vairavimo taisyklių, daugiau naudotis dviračių takais bei apsaugos pėsčiuosius nuo galimų pavojingų situacijų.
Vilniaus įmonių darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad pavasarį Lietuvą pasiekusi koronaviruso pandemija pakeitė dalies žmonių judumo įpročius, todėl po karantino kur kas daugiau nei anksčiau vilniečių į biurus juda dviračiais ir paspirtukais, taip pat išaugo ir kombinuotą keliavimo būdą besirenkančių darbuotojų skaičius, kai vienos kelionės metu naudojamos kelios transporto rūšys.
