Atsirado kone prieš šimtmetį
Šnipiškės, Markučiai, Rasos, Liepkalnis, dalis Naujininkų. Šios Vilniaus vietos ryškiausiai šviečia miesto vandens kolonėlių žemėlapyje. Anot „Vilniaus vandenų“ komunikacijos koordinatorės Jūratės Rupšienės, istoriškai kolonėlės radosi tose miesto vietose, kur būdavo nuspręsta neįrengti centralizuotų nuotekų tinklų, o į mikrorajoną tebūdavo atvedamas vandentiekis.
Esą vadovautasi logika, kad jei namuose nėra galimybių išpilti nuotekų, nebus praktinių galimybių ir atsukti vandens čiaupo. Todėl vandenį miestiečiams tekdavo atsinešti iš lauko.
„Pirmosios kolonėlės Vilniuje atsirado apie 1920 m., kai buvo pradėtas statyti vandentiekio tinklas. Na, o masiškai kolonėlės Vilniuje pradėtos diegti XX amžiaus 4 ir 5 dešimtmetyje. Šių laikų seniausios mena net 1948 m.“, – teigė „Vilniaus vandenų“ atstovė.
Tiesa, J. Rupšienė patikino, kad vandens kolonėlės po truputį nyksta dėl vykdomos vandentiekių tinklų plėtros. Nors šiuo metu Vilniuje jų yra net 387, bet tai ženkliai mažiau nei prieš dešimtmetį. Pavyzdžiui, 2000 m. jų buvo 644, 2007 metais – 533. Šiandien vandens kolonėlėmis Vilniuje naudojasi apie 1600 žmonių. Jie per per dieną sunaudoja apie 50 kubinių metrų vandens.
„Nuolat stebime vandens suvartojimą skirtingose kolonėlėse. Tose vietose, kur nebelieka poreikio gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu iš kolonėlių, jos uždaromos. Iki pavasario tokių vietų numatyta iki 60“, – pažymėjo J. Rupšienė.
Tačiau vandens kolonėlių atsisakinėti greičiau „Vilniaus vandenys“ tikina negalintys. Tokiu atveju nukentėtų gyventojai, neturintys galimybių kitaip apsirūpinti vandeniu. O ir net pasitaikius tokiai galimybei, dalis gyventojų lieka ištikimi šiam senesnių laikų reliktui.
„Esant vandentiekio ir nuotekų tinklų kaimynystei, dalis gyventojų prie jų nesijungia dėl ribotų finansinių galimybių. Juk tam, kad naudotųsi vandentiekiu, jiems reikia ir vidaus tinklų bei įrangos namuose – kriauklės, klozeto. Antra vertus, dalis gyventojų yra įpratę taip gyventi ir kitaip neįsivaizduoja ir nenori“, – aiškino pašnekovė.
Už vandenį iš kolonėlių vilniečiai moka tiek pat, kiek ir besinaudojantieji civilizacijos patogumais: individualių namų gyventojams kubinis metras šalto vandens atsieina 0,62 Eur su PVM, daugiabučių namų gyventojams – 0,65 Eur su PVM.
Ramina dėl kokybės
Nors geriamąjį vandenį nešiotis iš lauko tikrai nėra patogu, bet higienos specialistai tikina, kad vandens kokybė nuo to nenukenčia.
„Informacijos apie gyventojų susirgimus, kilusius dėl iš kolonėlių tiekiamo geriamojo vandens, nesame gavę“, – sakė Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė.
Anot VMVT atstovės, tarnyba vandens iš kolonėlių kokybę tikrina gavusi vartotojų skundų ar tais atvejais, kuomet žinoma, kad vandenį vartos 50 ir daugiau vartotojų.
„Galima paminėti geriamojo vandens kolonėles, įrengtas Vingio parko prieigose, kurios naudojamos tik vasaros sezono metu, vykstant renginiams.
Prieš pradedant naudoti šias kolonėles atliekamas jų plovimas ir dezinfekcija. Vilniaus VMVT, siekdama įsitikinti, ar tiekiamas vanduo saugus vartoti, atrenka mėginius ir tik gavus šių tyrimų rezultatus pradedamas viešai tiekiamo geriamojo vandens tiekimas“, – teigė D. Ruželienė.
Specialistai vandens kolonėlėmis besinaudojančius žmones įspėja, kad vos tik pastebėjus vandens spalvos pokyčius ar atsiradusį pašalinį kvapą, apie tai reikėtų informuoti kolonėlės savininką, vandens tiekėją ar pranešti VMVT. Be to, tokio vandens negalima naudoti maistui iki bus atlikti tyrimai.
