Vandens telkiniai vis dar neįšilę, o besimaudančiųjų nedaug, tačiau jau nuo gegužės pajūryje poilsiautojų saugumą akylai prižiūri gelbėtojų tarnybos. Pasirodo jiems daugiau paplušėti, net ir karštosiomis vasaros dienomis, reikia ne vandenyje, o sausumoje. Gelbėtojai ne tik suteikia pirmąją pagalbą susižeidusiems ar gavusiems saulės smūgį, bet ir dėl tėvų neatsakingumo yra priversti dirbti vaikų auklėmis. Ekstremalių pojūčių poilsiautojams šiais metais siūlomas specialiai atitvertas jūros lopinėlis.
Gelbėtojų daugėja
Uostamiesčio gelbėtojai visiškai pasiruošę vasaros sezonui, kuris, kaip matome, vis dar nelepina šiluma. Pasak Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Aleksandro Siakki, gelbėtojai dvejomis pamainomis dirba nepaisant vėsių orų. „Nesvarbu koks oras, gelbėtojai vis tiek privalo dirbti. Žmonės maudosi ir esant vėsiam orui, tad palikti jų likimo valiai neturime teisės“, – sakė A.Siakki.
Šiemet uostamiesčio paplūdimiuose Smiltynėje, Melnragėje ir Giruliuose, kurie driekiasi net 12 km, saugumą užtikrina 80 gelbėtojų. Pernai poilsiautojų saugumu uostamiestyje rūpinosi dešimčia gelbėtojų mažiau – 70 tam paruoštų vaikinų ir merginų. Dažniausiai, pasak A.Siakki, gelbėtojais tampa studentai, kurie balandžio mėnesį turėjo praeiti plaukimo ir fizinės ištvermės atrankas.
„Atitinkantys kriterijus priimami dirbti 3-4 mėnesiams, dažniausiai nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo 15 dienos – priklausomai kokie vyrauja orai. Gelbėtojų darbo užmokesčiui šiemet skirta apie 800 tūkst. Lt. Jų alga siekia 1 tūkst. 73 litus, neatskaičius mokesčių“, – pasakojo vyriausiasis tarnybos specialistas.
Prieš vasaros sezoną gelbėjimo tarnyba šiek tiek atnaujino savo techniką ir priemones. Nupirktos naujos aprangos, plūdės, kitas būtinas inventorius. Tarnyba įsigijo ir naują keturratį. Jis kainavo 32 tūkst. Lt. Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas pasakojo, kad tarnyba iki šio vasaros sezono turėjo du keturračius. Jie įsigyti prie 5-6 metus. Transporto priemonės yra suremontuotos. „Naujo keturračio reikėjo. Jis daug galingesnis nei senieji. Nežinia, kas gali nutikti. Keturratį pirkome iš savo uždirbtų lėšų: patalpų nuomos, kitų paslaugų“, – teigė vadovas.
Problematiškas girtuokliaujantis jaunimas
Trečiadienį ir ketvirtadienį Klaipėdos mieste dirbantys gelbėtojai dalyvavo apmokymuose. „Banguotoje jūroje imitavome skęstantįjį, kurį reikėjo išgelbėti. Vėsūs ir vėjuoti orai, kaip ir saulėti ir karšti, taip pat reikalingi, kadangi jų metų gelbėtojai išmoksta dirbti ekstremaliomis sąlygomis“, – apie neseniai vykusius mokymus pasakojo skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyr. specialistas.
A.Siakki pasidžiaugė, kad nei pernai, nei užpernai Klaipėdos miesto teritorijoje nenuskendo nei vienas poilsiautojas. „Pernai gelbėtojai iš jūros ištraukė 16, o užpernai 12 skęstančiųjų. Daugiausiai problemų kelia neblaivūs, alkoholio padauginę poilsiautojai, kuriems maudynės yra tik pramoga, pamirštant savo ir aplinkinių saugumą, – nuogąstavo A.Siakki. – Ypač šiurpina į Klaipėdą studijuoti atvykęs jaunimas, kuris pastaraisiais metais tiesiog girtuokliauja paplūdimiuose. Neretai, gelbėtojams su jais nesusikalbant, tenka kviesti policijos pareigūnus.
Vaikai mokomi dirbtinio kvėpavimo
Pasirodo, gelbėtojų darbas yra ne tik gelbėti skęstančiuosius vandenyje, bet ir rūpintis poilsiautojų saugumu krante. „Jei susižalojote, ar draugas gavo saulės smūgį – taip pat galite kreiptis į gelbėtojus – jums bus padėta. Pastaraisiais metais didžiausias gelbėtojų galvos skausmas yra pasiklydę vaikai, – gelbėtojų darbus vardijo A.Siakki. – Keisčiausia yra tai, kad ne tėvai ieško pasimetusių vaikų, o atvirkščiai“.
Gelbėtojų tarnybos specialistas teigė, kad dažnai nutinka taip, kad vaikai gelbėtojų būdelėse praleidžia pusdienį ar ilgiau, o tėvai jų net neieško. „Poilsis yra būtinas dalykas, tačiau suaugusiems nereikia pamiršti atsakomybės. Tėveliams linkėčiau būti labiau atsakingiems!“, – aktualią pajūrio problemą įvardijo A.Siakki.
Kaip elgtis jūroje žmones reikia mokyti jau nuo vaikystės, todėl paplūdimiuose vaikams vedamos specialios pamokos, žaidimai, rungtys. „Vaikus mokome elgesio kultūros jūroje, kad būtų išvengta nelaimės. Atskleidžiame gelbėtojų darbo ypatumus, – sakė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas. – Vaikai domisi šiuo darbu. Užduoda ne vieną klausimą ir tai yra labai džiugu. Per tokias pažintines pamokas mažieji susipažįsta su gelbėtojų darbo priemonėmis. Vaikai gali apžiūrėti ir gelbėtojų transporto priemones, patys pabandyti padaryti dirbtinį kvėpavimą – prie šios užduoties suskumba visas būrys mažylių“.
Kada vyksta tokie užsiėmimai su vaikais ar apskritai bet kokios akcijos pajūryje, galima sužinoti ne tik žiniasklaidoje, bet ir pačiuose paplūdimiuose: informacija pateikiama ant persirengimo būdelių bei pranešinėjama per garsiakalbius.
Naktiniai apmokymai
Nuo gegužės vidurio gelbėtojai pluša ir didžiausio šalies kurorto paplūdimiuose. Tačiau čia, 24 kilometrų Palangos paplūdimio ruože įrengtuose vienuolikoje postų nuolat dirba tris kart mažiau – 24 gelbėtojai. Vėliau prie jų žada prisidėti dar 6. Kurorto pliažuose budintys vyrai tamsiu paros metu naudoja naktinio matymo žiūronus. Jie visą parą yra aprūpinti ir reikiama technika: 4 keturračiais motociklais, 2 visureigiais, 7 vandens motociklais bei 2 motoriniais laivais.
Poilsiautojų saugumu paplūdimyje jau penktus metus rūpinasi Palangos vandens motociklų sporto klubas, kurio prezidentas Jonas Pirožnikas pasidžiaugė, kad 80 proc. visų gelbėtojų dirba jau ne pirmus metus, o jų įgūdžiai nuolat atnaujinami.
J.Pirožnikas pasakojo, kad gelbėtojams nuolat yra rengiami mokymai, tarp jų – ir naktiniai. Tamsiu paros metu buvo imituojamas skendimas prie poilsiautojų itin pamėgto Palangos pėsčiųjų tilto. Čia buvo vertinama, kaip gelbėtojai susitvarko su užduotimis, kaip mokomasi iš klaidų. J.Pirožnikas pabrėžė, kad šiemet ypač didelis dėmesys vėl buvo skiriamas prevencijai. „Savo vyrams kalu į galvas, jog gelbėti reikia krante, kad nereikėtų to daryti vandenyje“, – teigė vadovas.
Džiugi žinia ekstremalams
Geriau suprasti J.Pirožniko žodžius padeda jo paties pastaba: „Gelbėtojai prižiūri, kad paplūdimyje nebūtų vartojamas alkoholis, o apsvaigę asmenys neitų maudytis. Užfiksavus pažeidimus, kviečiami policijos pareigūnai. Per garsiakalbius poilsiautojams nuolat suteikiama naudinga informacija, kurios riektų paisyti“.
Audringos jūros nebijančių pramogautojų šiemet laukia naujovė – galimybė įbristi į jūrą esant didelėms bangoms. Tai galima padaryti atitvertoje zonoje prie gelbėjimo stoties, kur budi gelbėtojai. Norintieji turi išklausyti instruktažą bei vilkėti gelbėjimo liemenes.
Gelbėtojai Palangos paplūdimiuose įrengtuose postuose budės visą vasarą, o nuo rugsėjo 1 iki 15 dienos saugumu jie rūpinsis budėdami tik centrinėje gelbėjimo stotyje. Uostamiesčio paplūdimiuose poilsiautojų saugumu bus rūpinamasi iki rugsėjo 15 d., o jei ir vėliau lepins geri orai, gelbėtojų darbo sezonas pailgės.
Vismantas ŽUKLEVIČIUS
