Apie būsto spekuliantus garsiausiai kalbėta tuomet, kai šalyje pūtėsi nekilnojamojo turto (NT) burbulas. Jokių įmonių neturėję, valstybei mokesčių nemokėję apsukrūs verteivos sugebėjo krautis turtus iš greitai augančių butų ir namų kainų. Šiandien NT rinka apmirusi, tad atrodytų, kad ir būsto spekuliantai išnyko. Tokią išvadą daro netgi rimti nekilnojamojo turto plėtotojai, NT sandorius tvirtinantys notarai. Bet, kaip paaiškėjo per “Respublikos" atliktą žurnalistinį tyrimą, tokia nuomonė yra klaidinga.
Apie spekuliantus –būtuoju laiku
Kaip per ūkio pakilimą veikdavo būsto spekuliantai? „Respublikai" bent iš dalies mechanizmą atskleidė vienos statybų bendrovės savininkas Vytautas Banys.
Anot jo, tai buvo fiziniai asmenys. Būsto burbului plečiantis beprotišku tempu, spekuliantai iš statybų plėtotojų masiškai supirkdavo ką tik pastatytus būstus. “Iš kur jie gaudavo pinigų? Nagi iš bankų. Užstatytus perkamus butus vėliau greitai parduodavo, bankui atiduodavo jam priklausančius pinigus su procentais, pelną pasiimdavo, o operaciją kartodavo iš naujo", –pasakojo verslininkas.
Pavojų savo pusiau legaliam verslui būsto spekuliantai turėjo pajusti 2006-aisiais, kai Seimas priėmė įstatymo pataisas, anot kurių, nupirkęs naują būstą ir jį pardavęs nesuėjus trejų metų terminui fizinis asmuo valstybės biudžetą privalėjo papildyti 20 proc. parduoto turto vertės siekiančiu gyventojų pajamų mokesčiu. Tas pat laukė ir tų verteivų, kurie vos įsigiję pardavė daugiau nei vieną būstą.
Vis dėlto netgi sugriežtintomis sąlygomis pardavinėti butus apsimokėjo.
Tačiau, V.Banio nuomone, galutinis smūgis būsto spekuliantams buvo suduotas 2008-aisiais, kai sprogo NT burbulas. “Tuomet bankai nustojo finansuoti naujus pirkinius. Kadangi pirkėjai nebegaudavo paskolų, nebepirko būstų ir iš spekuliantų. Nemažai jų neteko ir nupirktų būstų, ir pinigų. Sakyčiau, šiandien spekuliantai nuėjo užmarštin. Pirkėjai nenori permokėti už būstus, todėl vengia tarpininkų, kreipiasi tiesiai į būsto plėtotojus", –savo nuomonę dėstė verslininkas.
Tiesa, kitas būsto plėtotojas, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos prezidentas Robertas Dargis nebuvo toks kategoriškas. „Matome, kad nekilnojamojo turto rinka juda, nors ir labai lėtai, vėžlio žingsniu. Populiarėja itin maži, iki 30 kvadratinių metrų ploto, butai. Ir matome, kad kai kurie pirkėjai įsigyja ne po vieną, o po du. Galbūt antras butas perkamas ir nuomai, bet yra tikimybė, kad ir perparduoti. Taigi galime justi, kad spekuliacijos butais nėra visiškai išnykusios", –darė išvadą pašnekovas.
Notarų nuomonė –kategoriška
Vyraujančiai tarp turto plėtotojų nuomonei pritaria ir dauguma NT sandorius patvirtinančių šalies notarų.
Tarkim, Kauno miesto notarai teigė dar nepastebėję, kad spekuliantai, kadaise prisipirkę būstų, dabar jau stengtųsi juos parduoti ir uždirbti.
Anot notarės Onos Markevičienės, vakar notariškai patvirtinusios tik vieno nebrangaus buto pirkimo ir pardavimo sandorį, būstų prekeiviams dar nėra būtinybės pardavinėti savo supirktą nekilnojamąjį turtą. „Nesijaučia jokio pagyvėjimo, –patikino O.Markevičienė. – Viskas tas pats. Senos naujienos. Gal krizė kalta, gal prekeivių būstais finansinė padėtis labai stabili. Žmonės gal laukia didesnių būsto kainų. Šiandien pardaviau tik vieną nedidelį butą. Bet ir tai ne iš spekulianto".
Kiti notarai teigė, kad spekuliantus, jeigu tokių yra, sunku nustatyti. Mat jie pirkimo ir pardavimo sutartis gali patvirtinti įvairiuose notarų biuruose.
Aukštaitijos notarai irgi tarsi susitarę tvirtina, kad nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravęs baisus sąstingis, o apie kokį nors pagyvėjimą nėra ko ir galvoti.
Panevėžio 6-ojo notarų biuro notarė Nijolė Kadžienė teigia, kad klientai ateina tvirtinti tik sandorių tarp artimųjų, butus ir namus tėvai dovanoja vaikams, paveldi po artimųjų mirties. “Šiemet klientų, perkančių namus, butus, nesu turėjusi. Pasitaikė tik vienas kitas sodo sklypelis. Kol bankai taip vangiai duoda paskolas, nekilnojamojo turto pirkimų tikrai nedaugės. Būstą perka daugiausia jaunimas, o jaunos šeimos santaupų neturi", – pabrėžia notarė.
Kad Aukštaitijos sostinėje nėra perkančių ir parduodančių namus ar butus ir iš to besipelnančių, patvirtina ir Panevėžio 1-ojo notarų biuro notarė Vitalija Jocienė.
Šioks toks būstų rinkos pagyvėjimas jaučiamas tiktai Vilniuje ir Klaipėdoje. Tačiau ir čia notarai tvirtina nepastebėję nors menkiausių būsto spekuliacijų atsigavimo.
„Kai nekilnojamasis turtas yra dugne, negalima tikėtis, kad jį perpardavinėti bus naudinga. Kas turi galimybę laukti ir ko nespaudžia paskolos bankui, tai ir daro. Kiti buvo priversti pardavinėti, kai kas net ir per varžytines", –„Respublikai" tvirtino Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Išliko „vilkai"
Vis dėlto tiesiogiai būstų pardavimu užsiimantys specialistai nelinkę pritarti nekilnojamojo turto plėtotojų ir notarų nuomonei. “Spekuliantai niekur nedingo. Paprasčiausiai dingo tie, kurie dirbo iš bankų paskolų, įdėdami į verslą mažai nuosavų pinigų, naudodamiesi tiktai bankų paskolomis. O rinkoje liko tie, kurie gerai gyveno ir iki ekonominio pakilimo, ir per jį, ir per krizę, gerai gyvens ir po jos. Kitaip tariant, išgyveno tiktai tie spekuliantai, kuriuos vadina pačiais tikriausiais šio verslo “vilkais", –“Respublikai" atskleidė vienos Lietuvoje veikiančios užsienio nekilnojamojo turto kompanijos brokerė Audronė Kuprionytė.
Pasak jos, šiandien rinkoje išlikę spekuliantai “naudojasi žmonių silpnybėmis". “Beje, „vilkai" visuomet taip ir veikdavo. Nužiūri būstus, kurių savininkai asocialūs arba iki ausų prasiskolinę, sakykime, komunalininkams. Tada būstų šeimininkams pasiūlo 10-20 proc. mažesnę kainą nei būsto rinkos vertė, o šiems sutikus daryti sandorį būtinai atsiskaito grynaisiais. Vienintelė pirkėjų sąlyga ta, kad skola už komunalines paslaugas nebūtų didesnė nei dvidešimt procentų būsto vertės. Kitaip netenka prasmės mažesnė už būstą siūloma suma", –pasakojo NT specialistė.
Anot jos, ypač vertingas grobis patyrusiems spekuliantams yra visiškai apšnerkšti butai, kuriuose gyvena socialiai degradavę asmenys. “Juk su jais galima derėtis dėl daug mažesnės sumos nei ta, kuri galioja rinkoje. Ir čia jau nekalbama apie minėtus 10-20 procentų. Už grašius nupirktas butas staigiai suremontuojamas, o jį pardavus susižeriamas nemažas pelnas", – sakė A.Kuprionytė.
Brokerės teigimu, sunku pasakyti, kiek tokių „vilkų" šiandien veikia rinkoje. Tačiau jų tikrai, anot A.Kuprionytės, vienos rankos pirštais nesuskaičiuosi.
Parengė Darius ČIUŽAUSKAS, Genė SILICKIENĖ, Olava STRIKULIENĖ, Vidmantas UŽUSIENIS
