„Metodiką mes planuojame turėti jau šią savaitę arba vėliausiai kitos savaitės pradžioje. Matydami patį įstatymo projektą lygiagrečiai dirbame, nes tai yra pakankamai svarbus klausimas tam, kad būtų ribojami vadinamieji viršpelniai, kurie atsiranda virš 180 eurų už megavatvavalandę (kainos – BNS)“, – pirmadienį BNS teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Metodika, kuomet bus patvirtintas įstatymas, bus viešai iškonsultuota su rinka – mes kaip tik ją planuojame paleisti viešai konsultacijai turbūt kitos savaitės pradžioje ir tada susirinksime pastabas ir priimsime sprendimą dėl metodikos“, – teigė VERT pirmininkas.
Pasak jo, tikimasi, kad VERT metodiką patvirtins per gruodžio mėnesį.
Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjį sutarė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už MWh kainos lubas.
Pasak R. Pociaus, skaičiuojant gamintojų perteklines pajamas būtų bendrai vertinami tiek jų turimi ilgalaikiai kontraktai, tiek biržoje parduodamos elektros kaina, tiek kiti finansiniai produktai.
„Įvertinus visą šitą kompleksą būtų žiūrima, ar ilgalaikių sandorių, biržinių kainų plius finansinių produktų suma neviršija 180 eurų už megavatvalandę“, – aiškino VERT pirmininkas.
I. Žilienė BNS teigė, jog numatoma apmokestinti 90 proc. perteklinių gamintojų pajamų, o mokėtiną sumą turės apskaičiuoti ir deklaruoti patys rinkos dalyviai. Vis dėlto, pasak jos, VERT nustačius, kad mokėtina suma paskaičiuota netinkamai, gamintojams reikės mokėti 100 proc. perteklinių pajamų.
Pašnekovai nenorėjo prognozuoti, kiek į valstybės biudžetą galėtų būti surinkta lėšų apmokestinus Lietuvoje veikiančių gamintojų perteklines pajamas.
„Kol kas sudėtinga pasakyti, nes viskas priklausys nuo to, kokie yra produktai, kokios bus biržos kainos. Jeigu biržos kaina neviršija 180 eurų, tai apskritai jokių pajamų greičiausia nebus. (...) Pinigai priklausys nuo rinkoje esančių kainų ir kitų aspektų, kuriuos suprognozuoti šiandien yra sudėtinga“, – BNS teigė R. Pocius.
„Reikia vertinti, kas formuoja šitas kainas, nes tai gali būti ir dujinių generatorių kaina, kurios sąnaudos yra didesnės, reikia įvertinti ir tiesioginių sutarčių rezultatą, taip pat ir finansinių išvestinių priemonių rezultatą. Taip kad čia yra tikrai labai daug dedamųjų ir tiesiogiai vertinti neįmanoma“, – sakė I. Žilienė.
„Kas mėnesį tos deklaracijos bus teikiamos ir bus perskaičiuojama, nes tai nėra statinis dydis“, – teigė viceministrė.
Pagal Vyriausybės siūlomą tvarką už lėšų administravimą būtų atsakinga energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“, o jų surinkimo, administravimo bei panaudojimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Lietuvoje veikiantys didieji elektros gamintojai spalio pradžioje BNS teigė, kad už sprendimas perskirstyti pigiai energiją ne iš dujų gaminančių įmonių perteklines pajamas, nustatant 180 eurų lubas, jiems didelio finansinio poveikio neturės.
Pasak „Ignitis grupės“ ir „Enefit“ atstovų, didžiąją dalį iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros įmonės parduoda ne biržoje, bet tiesioginiais ilgalaikiais sandoriais, o jos kaina yra mažesnė nei 180 eurų.
