Rytoj 21.25 val. Lietuvos laiku pro Žemę artimiausiame savo orbitos taške pralėksiantis asteroidas 2012 DA14 gali būti vertas beveik 200 milijardų JAV dolerių, pareiškė kosminės geologijos bendrovės „Deep Space Industries“ atstovai.
Šis maždaug 45 m skersmens asteroidas prasilenks su Žeme vos 27 680 km atstumu. Pasak NASA specialistų, tai rekordiškai didelis kosminio kūno priartėjimas prie Žemės per visą nuolatinių asteroidų stebėjimų istoriją, prasidėjusią paskutinįjį XX a. dešimtmetį. „Deep Space Industries“ ekspertų teigimu, iš asteroido 2012 DA14 gali būti išgauta apie 130 milijardų dolerių vertės metalų ir apie 65 milijardų dolerių vertės vandens.
Jie pabrėžia, kad tai tik spėjimas, nes tiksli asteroido geologinė sudėtis nėra gerai žinoma, o jo dydis kol kas yra nustatytas atsižvelgiant į asteroido ryškumą.
Tačiau anaiptol ne visi mokslininkai sutinka su tokia kosminių geologų prognoze, skelbia „Space.com“. Pasak Nacionalinės radijo astronominės observatorijos mokslininko Michaelo Buscho, „Deep Space Industries“ pernelyg optimistiškai vertina šio asteroido naudingųjų iškasenų vertę. Jo teigimu, pirminiai tyrimai rodo, kad 2012 DA14 uolienos sudarytos iš geležies, magnio ir silikatų, o gavybai tinkamų metalų ir vandens kiekis yra minimalus. Be to, esą taip pat kol kas neaišku, kokia būtų išgautų metalų ir vandens vertė Žemės orbitoje atsižvelgiant į šių išteklių prieinamumą.
„Deep Space Industries“ neplanuoja imtis kosminės kalnakasybos šiame asteroide, nes tam yra tinkamesnių, pareiškė bendrovės vadovas Rickas Tumlinsonas. Ši bendrovė ketina Saulės sistemos asteroiduose išgauti geležį, nikelį ir kitus metalus, o vandens gavyba suteiktų galimybę toli nuo Žemės pasigaminti raketinių degalų, būtinų toli skriejantiems kosminiams aparatams. Pasak bendrovės atstovų, šiuo metu 1 tonos krovinio iškėlimas į aukštą orbitą aplink Žemę kainuoja mažiausiai 10 mln. dolerių, tad kosminės kalnakasybos pramonė, išgaunanti naudingąsias iškasenas atvirame kosmose, šiuos kaštus galėtų nepaprastai sumažinti.
Iš asteroidų išgauti metalai ir vanduo būtų perdirbti kosminėse gamyklose ir teiktų kurą ryšių palydovams bei būsimoms pilotuojamų skrydžių į Marsą misijoms, teigia „Deep Space Industries“ atstovai. Pasak jų, kosminė geologija ir perdirbimo pramonė žmonijai atvertų platesnį kelią į kosmosą.
