Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad nuo šio susitarimo gali priklausyti tolesnis bloko likimas. Ji pati yra atsidūrusi keblioje padėtyje, Vokietijoje aštrėjant nesutarimams dėl migracijos.
Kovingasis Italijos naujasis premjeras Giuseppe Conte, vadovaujantis prieš kelis mėnesius darbą pradėjusiai populistinei prieš imigraciją nusistačiusiai vyriausybei, ėmėsi retų priemonių – blokuoti Briuselyje vykstančio viršūnių susitikimo bendras išvadas.
Italija neseniai atsisakė įsileisti į savo uostus kelis migrantų gelbėtojų laivus ir reikalavo, kad atsakomybe už žmones, plūstančius į šalį per Viduržemio jūrą, būtų dalijamasi tarp visų ES narių.
Praėjus 12 valandų nuo derybų pradžios Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas per „Twitter“ paskelbė, kad „EU28 lyderiai susitarė dėl #euco (ES Tarybos) išvadų, įskaitant migraciją.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sakė, kad „Europos bendradarbiavimas leido tai pasiekti“.
Italijos pozicija iš naujo pakurstė politinę įtampą Europos Sąjungoje, nors dabar į Bendriją atvyksta gerokai mažiau migrantų negu šios krizės pradžioje 2015 metais. Nuogąstaujama, kad nesugebėjimu suvaldyti migraciją gali pasinaudoti autoritariniai judėjimai.
Buvęs teisės profesorius G. Conte, dar visai neseniai buvęs beveik nežinomas kaip politikas, į Briuselį atvyko padrąsintas žinios apie artėjantį JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) vizitą. Pastarasis gyrė griežtą Romos poziciją ir pats yra blokavęs neseniai vykusio Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimo išvadas dėl prekybos klausimų.
„Italijai reikia ne daugiau žodžių, o konkrečių veiksmų“, – G. Conte sakė žurnalistams atvykęs į viršūnių susitikimą.
Italijos vyriausybė nori, kad kitos šalys padėtų Romai panašiai, kaip buvo išspręstas ginčas dėl pabėgėlius gelbėjančių laivų. Italijai atsisakius juos priimti, laivui „Aquarius“ galiausiai buvo leista atvykti į Ispaniją, o „Lifeline“ įsileido Malta.
Tačiau ilgai trukusios derybos buvo itin sudėtingos.
„Vyko labai tulžinga diskusija, ir visi puolė italą“, – sakė vienas ES šaltinis.
„Europos likimas“
A. Merkel politinė ateitis savoje šalyje yra labai susijusi su šių klausimų sprendimu, tad kanclerė ragino kitus Europos lyderius palaikyti jos poziciją.
„Europa patiria daug iššūkių, bet migracija galiausiai gali nulemti Europos likimą“, – likus kelioms valandoms iki viršūnių susitikimo A. Merkel sakė vokiečių įstatymų leidėjams.
A. Merkel, kuri jau daug metų yra įtakingiausia Europos lyderė, gresia trapios koalicijos griūtis, jeigu ji nesugebės susitarti su Italija ir kitomis šalimis, kaip migrantams, pirmiausiai atvykstantiems į Viduržemio regiono valstybes, būtų galima neleisti toliau keliauti į Vokietiją.
Kanclerė 2015 metais leido atvykti į Vokietiją daugiau kaip milijonui prieglobsčio ieškotojų. Tačiau jos vidaus reikalų ministras dabar yra iškėlęs ultimatumą iki šio mėnesio galo susitarti dėl priemonių, turinčių pažaboti vadinamąją antrinę migraciją.
Italija savo ruožtu reikalavo, kad prieš sudarant bet kokių tolesnių susitarimų turi būti nuspręsta, kaip Romai bus labiau padedama tvarkytis su naujais atvykėliais.
Europos šaltiniai sakė, kad keletas šalių, tarp jų Prancūzija, Italija ir Ispanija, siūlo įkurti centrus, kuriuose būtų tvarkomi Europoje prieglobstį siekiančių gauti asmenų prašymai.
Žmonės, turintys teisę gauti prieglobstį, būtų išsiųsti į kitas Europos valstybes, sutinkančias juos priimti.
Vis dėlto susitikimui pirmininkaujantis D. Tuskas perspėjo, jog būtina imtis veiksmų sprendžiant migracijos klausimą, kad būtų suvaldytas Bendrijoje stiprėjantis populizmas ir autoritarizmas. Pasak jo, „ant kortos pastatyta daug, o laiko – maža.“.
„Kai kurie gali pagalvoti, kad mano pasiūlymai dėl migracijos per griežti, bet patikėkit manimi – jeigu dėl jų nesusitarsime, tuomet pamatysite iš tikrųjų griežtų pasiūlymų, pateiktų išties griežtų žmonių“, – sakė buvęs Lenkijos premjeras.
„Išlaipinimo platformos“
D. Tuskas siūlo lyderiams pritarti planams įkurti „išlaipinimo platformas“ šalyse už Europos ribų, daugiausiai Afrikoje, rodo viršūnių susitikimo baigiamojo pareiškimo juodraštis.
Tačiau kol kas atrodo, kad seniai svarstomiems planams dėl nuolatinės schemos, kaip į Italiją ir Graikiją atvykstantys migrantai būtų perskirstomi visoms kitoms ES šalims, nėra lemta išsipildyti.
Rytų Europos šalys, ypač autoritariškos Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės, šiam planui griežtai priešinasi.
Kitas opus klausimas – „Brexit“ reikalai – per šį viršūnių susitikimą buvo nustumti daugiausiai į antrąjį planą. Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei), turinti informuoti lyderius apie proceso pažangą, atvykusi į Briuselį pripažino, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas „sparčiau“.
Planuojama, kad ES lyderiai penktadienį konstatuos, jog „Brexit“ deryboms, įstrigusioms dėl Airijos sienos klausimo, lieka vis mažiau laiko, kad būtų pasiektas susitarimas.
