Nuo lapkričio 10 iki 13 dienos Klaipėdai teko 44 mm kritulių. Įvardytas skaičius sudaro pusę lapkričio mėnesio vidutinio daugiamečio kritulių kiekio – standartinės klimato normos.
„Iškrito nemažai kritulių, tačiau nei vieną dieną nebuvo pasiektas stichinis ar pavojingas kriterijus. Tarkime, lapkričio 13 dieną per parą iškrito 27 mm. Jei tai būtų vasara, toks kritulių kiekis neturėtų nieko labai stebinti, rudenį gal jis ir nėra labai mažas, bet tikrai nėra kažkoks stichinis, ar katastrofinis reiškinys“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Toks kritulių kiekis kartais pasitaiko
Kritulių kiekis iškritęs Klaipėdoje, nors ir neįprastas, bet kartais pasitaiko.
„Toks kritulių kiekis rudenį kartais pasitaiko. Kuomet lapkritį per parą iškrenta 20 ir daugiau milimetrų, nereikia labai stebėtis, tai nėra išskirtinai retas atvejis. Pavyzdžiui, net lapkričio antrąją buvo iškritę 22 mm kritulių, todėl nėra kardinalių skirtumų su užvakar ir vakar stebėtu kritulių skaičiumi. Žinoma, tai nėra mažai, bet tai nėra toks reiškinys, kuris nenutinka“, – minėjo klimatologas.
Spalio mėnesį Žemaitijoje taip pat fiksuoti gausūs krituliai. Visoje Lietuvoje jų buvo daugiau.
„Spalį visoje Lietuvoje kritulių buvo kur kas daugiau, nei būna. Jeigu daugelyje Lietuvos rajonų kritulių iškrito pusantro – du kartus daugiau, nei įprasta, tai Žemaitijoje ir pajūryje iškrito virš dviejų kartų daigiau, nei norma“, – pridūrė klimatologas.
Potvynio priežastis gali būti susijusios ne tik su kritulių kiekiu
„Priežastis, kodėl taip stipriai patvino gatvės, galėtų būti ir su miesto nuotėkų sistema susijusi, gal nuotėkų sistemos nesugeba susirinkti gausus vandens kiekio, o lapų kiekis jas dar labiau užkemša“, – sakė klimatologas.
Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė sako, kad vėlyvą rudenį Baltijos pakrantėje pasitaiko lokalių smarkios šlapdribos atvejų, kai nuo dar šiltos jūros plūstantis drėgnas oras susitinka su į aukštesnius atmosferos sluoksnius įsiveržusiu šalčiu.
Tiesa, įsimintiniausias toks atvejis stebėtas 2008 metų lapkričio 25-osios naktį: Nidoje trumpam buvo susidariusi beveik pusmetrį siekianti sniego danga, o kaimyninėje Juodkrantėje sniego buvo vos keli centimetrai.
Kritulių skaičius turėtų grįžti į normos ribas
Remiantis dabartiniais duomenimis, Klaipėdoje lietaus mažės, tačiau ilgesnio sauso laikotarpio pajūryje dar teks luktelėti.
„Ateinančiomis savaitėmis visai Lietuvai prognozė yra tokia, kad tokių gausių kritulių jau neturėtų būti. Dar šiek tiek to palijimo bus, bet bendra tendencija tokia, kad toms normoms daugiametėms kritulių kiekis turėtų būti artimesnis, lis, bet tokio viršijimo nebus kaip spalį, ar rugsėjį“, – kalbėjo klimatologas.
