Slovėnų nesugebėjimas surengti universiados padėjo Lietuvai po ilgos pertraukos laimėti medalį studentų pasaulio žiemos žaidynėse.
"Po 20 metų pertraukos iškovotas medalis, todėl vertinti mūsų sportininkų pasirodymą galima tik gerai", - apie penkių studentų sportininkų pasirodymą pasaulio žiemos universiadoje Trente kalbėjo Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) prezidentas Česlovas Garbaliauskas.
Lietuvos sporto universiteto (LSU) Treniravimo sistemų pirmo kurso studentė Agnė Sereikaitė Trentino (Italija) žiemos universiadoje greitojo čiuožimo trumpuoju taku 500 m distancijoje iškovojo bronzos medalį. 1500 m distanciją A. Sereikaitė baigė aštunta, 1000 m nuotolį - septinta.
"A. Sereikaitė su treneriu atvažiavo tiesiai iš Čekijos, kur pastaraisiais metais gyvena ir treniruojasi. Kadangi amžius dar leidžia, ji tikisi šiemet gerai sustartuoti ir pasaulio jaunimo čempionate, o iki olimpinių žaidynių Sočyje - ir Europos suaugusiųjų čempionate", - pasakojo čiuožėjos planus studentų sporto vadovas.
Tiesa, jeigu viskas tarptautiniame studentų sporte būtų klostęsi taip, kaip buvo suplanuota iš anksčiau, šio medalio Lietuva nebūtų turėjusi.
"Universiada vyko labai neįprastu laiku. Ji visada būdavo rengiama metų pradžioje - sausio pabaigoje arba vasario mėnesį. Iš pradžių teisę rengti universiadą laimėjo Slovėnijos miestas Mariboras, bet likus iki renginio porai metų, slovėnai pakėlė rankas į viršų. Tarptautinė studentų sporto federacija ilgai ieškojo, kas gali padėti taip susiklosčius aplinkybėms. Padėjo didelę panašių renginių patirtį turintys italai. Bet jie paprašė šiek tiek daugiau laiko ir studentų žaidynes nukėlė į metų pabaigą. Mums tas perkėlimas buvo teigiamas. Agnė Sereikaitė per tą laiką spėjo baigti mokyklą ir įstoti į Lietuvos sporto universitetą", - pasakojo Č. Garbaliauskas.
Be čiuožėjos, Lietuvos studentų sportas universiadai galėjo pristatyti ir du geriausius savo slidininkus: Ingridą Ardišauskaitę ir Vytautą Strolią.
I. Ardišauskaitė Italijoje merginų slidinėjimo varžybų sprinte finšavo 37-a tarp 80 dalyvių. 5 km laisvu stiliumi distancijoje ji buvo 46-a iš 94-ių, 10 km slidinėjimo persekiojimo (5 km klasikiniu stiliumi ir 5 km laisvu stiliumi) rungtyje - 44-a iš 71-os dalyvės,
Vaikinų sprinto rungtyje V. Strolia tarp 90 slidininkų užėmė 47-ą vietą. 10 km laisvu stiliumi lenktynėse jis užėmė 23-ą vietą tarp 112 studentų.
Slidinėjimo varžybų mišrios estafetės sprinte laisvuoju stiliumi I. Ardišauskaitė ir V. Strolia užėmė 18-tą vietą tarp 40 mišrių porų.
Universiados slidinėjimo varžybose norėjo dalyvauti ir biatlonininkė Natalija Kočergina, kuri tikėjosi čia įvykdyti olimpinį slidinėjimo normatyvą. Tačiau ji susirgo.
"Iš slidininkų pasiėmėme tai, ką jie turi geriausio, apie biatloną to pasakyti negalima. Pačių geriausių sportininkų Lietuvos biatlono federacija (LBF) neišleido - nelabai rimtas ir nesolidus požiūris. Palyginus kad ir su vasaros sporto šakų federacijomis. Vasarą važiavo irkluotojai, baidarininkai-kanojininkai - visi patys geriausi sportininkai, patys geriausi treneriai ir dėl to buvo rezultatas. Mums tai davė daug peno pamąstymui dėl ateities. Jeigu LBF požiūris nesikeis, mes turėsime atsakyti į klausimą: ar verta vežti į universiadą tokius sportininkus, o geresnius palikti namie. Iš slidininkų visi buvo olimpinės rinktinės kandidatai - praktiškai tai tie žmonės, kurie dalyvaus Sočio olimpiadoje", - kalbėjo Č. Garbaliauskas.
Lietuvių biatlonioninkų garbę Italijoje gynė Marija Kaznačenko ir Rokas Suslavičius.
Moterų 7,5 km sprinto ir 10 km persekiojimo lenktynėse M.Kaznačenko buvo 27-a. Vyrų 10 km sprinto ir 12,5 persekiojimo lenktynių distancijoje E. Suslavičius finišavo 39-as.
"Kiek tiksliai pasakyti negaliu, bet olimpiečių Trente tikrai buvo. Ir buvo daug. Pirmaujančios pasaulio šalys į universiadą žiūri kaip į paskutinį turą pasirengiant olimpinėms žaidynėms", - kalbėjo Č. Garbaliauskas.
Jis mano, kad studentų sporto žaidynės kai kuriose sporto šakose ir rungtyse nė kiek pajėgumu nenusileistų Europos ar pasaulio čempionatams.
Lietuvoje ne visi studentai sportininkai dalyvauja dar ir atskirose studentų pirmenybėse. "Kiekvienais metais vyksta Lietuvos studentų slidinėjimo čempionatai. Atskiri šalies studentų biatlono čempionatai nerengiami, kadangi biatlonininkų yra labai nedaug", - aiškino studentų žiemos sporto subtilybes Č. Garbaliauskas.
Tiesa, kur šiemet vyks studentų slidinėjimo čempionatas, jei ši žiema ir toliau bus tokia besniegė, neaišku.
Šiltas gruodis gerokai gadina slidininkų planus. Netgi treniruotis jiems tenka užsienyje.
"Ši žiema rodo, kad jeigu nori aukštų rezultatų, reikia nuolat treniruotis užsienyje, kalnuose, kur yra žiemos ir sniegas. O universitetai yra nepajėgus suteikti tokias sąlygas savo sportininkams, nėra tiek lėšų. Ir geri rezultatai būna tik tada, kai būna kooperacija: ir universitetų ir sporto šakų federacijų", - įsitikinęs LSSA prezidentas.
Ingvaras Butautas
