Neseniai žmonės, sergantys prostatos vėžiu, sulaukė geros žinios: Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu tiems ligoniams, kuriems nepadeda kitos priemonės, bus kompensuojami bisfosfonatai - vaistai skausmui mažinti. Tačiau ligoniai, kuriems brangi kiekviena diena, iki šiol laukia, kada bus pradėti taikyti šie vaistai.
Prostatos vėžiu sergančiųjų draugija birželio 25-ąją raštu kreipėsi į tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą Turčinską, prašydama išaiškinti susidariusią situaciją, tačiau vis dar nesulaukia galutinio atsakymo ir konkrečių suderintų teisingų sprendimų pacientams gauti specialistų rekomenduojamą gydymą zoledronine rūgštimi. Dėl vaistų kreipdamiesi tiek pacientai, tiek medikai sulaukia neigiamų Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsakymų.
Informacija nudžiugino
Kaip „Respubliką“ informavo Prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos prezidentas Gediminas Žižys, prieš kurį laiką draugija gavo SAM sekretoriaus Haroldo Baubino raštą, kuriame pranešama apie nutarimą „pritarti kompensuoti bisfosfonatus skausmo mažinimui tiems pacientams, kuriems kitos nuskausminimo priemonės neduoda pakankamo efekto individualia tvarka, t.y. suderinus tai su VLK Sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti kompensavimo ir dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisija“.
Tolesniems ir konkretesniems sprendimams priimti sudaryta SAM konsultantų komisija, kuriai išsiųsti raštai dėl bisfosfonatų grupės vaistų kompensavimo.
Šį faktą laikraštyje „Respublika“ gegužės 12 d. patvirtino ir SAM Farmacijos departamento atstovai.
Toks inicijuotas SAM pareigūnų sprendimų priėmimo darbas pasirodė esąs tik biurokratinis atsirašinėjimas. Į draugiją kreipėsi nusivylę pacientai, patikėję teigiamu ministerijos valdininkų sprendimu ir turėję viltį gauti teisingą ir efektyvų jiems priklausantį gydymą.
Ministerijos sprendimu patikėjo ir gydytojai, kurie gaišdami savo brangų laiką kreipėsi į VLK komisiją, prašydami paskirti jų ligoniams būtiną gydymą ir vaistus. Tačiau, pacientų ir juos gydančių gydytojų nusivylimui, visi VLK komisijos sprendimai buvo neigiami. Tokiu būdu pasirodo, kad net tai pačiai valdymo sistemai priklausančios institucijos negali suderinti savo pozicijų.
Pasijuto apgauti
Draugija, gydytojai ir sunkia liga sergantys ligoniai pasijuto apgauti, trejus metus vilkinamas šis sprendimas vis negali būti priimtas.
Pasak G.Žižio, autoritetingi, patyrimą turintys gydytojai rašė raštus SAM, prašydami įtraukti preparatą „Acidum Zoledronicum“ į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tačiau kažkodėl valstybės tarnautojams tai nerūpi.
Draugijos žiniomis, rekomendacijas dėl minėto vaisto įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą yra pateikusi Lietuvos urologų draugija ir žinomi šalyje mokslininkai, pripažinti prostatos vėžio gydymo specialistai - Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Urologijos centro direktorius prof. Feliksas Jankevičius, Onkologijos instituto Urologijos skyriaus vedėjas dr. Tadas Petraitis ir kt.
„Tai, kad SAM iki šiol nesiteikė atsakyti į šių specialistų raštus, verčia mus manyti, kad SAM yra veikiama atitinkamos interesų grupės ir taip sudaro prielaidą sąmoningai pasmerkti kelis šimtus pacientų skausmo kančioms, gyvenimo kokybės blogėjimui ir pagreitina jų mirtį“, - sakė J.Žižys.
Tik simptominis gydymas
Kaip „Respublikai“ teigė prof. F.Jankevičius, bisfosfonatas „Acidum Zoledronicum“ - naujausias ir efektyviausias preparatas, kuris blokuoja kaulines metastazes. Prostatos vėžiu sergantiems ligoniams, kuriems neveiksminga hormonų terapija ir kuriems vystosi kaulinės metastazės, jis ypač reikalingas.
„Šiuo metu mes neturime jokio veiksmingo vaisto tokių pacientų metastazių vystymuisi slopinti, - sakė gydytojas. - Tuo tarpu šie vaistai labai veiksmingi - jie atitolina kaulinius lūžius, kompresijas, sumažina skausmus“.
Vaistai kitados buvo įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, vėliau iš jo išbraukti ir, nepaisant urologų draugijos, įvairių sričių medikų pastangų, niekaip atgal į jį nebepatenka.
Pasak F.Jankevičiaus, dėl jokio kito vaisto iki šiol neteko taip ilgai ir audringai kovoti, kaip dėl šio. Juo labiau kad aplinkinėse šalyse - ką jau kalbėti apie labiau už Lietuvą išsivysčiusias šalis - rasti būdai, kaip tuos vaistus pacientams, kuriems jie būtini, kompensuoti.
Specialistų skaičiavimais, Lietuvoje šių vaistų per metus reikėtų maždaug 200 pacientų, nes jie būtų skiriami tik esant labai konkrečioms ir griežtoms indikacijoms - esant tokiai ligos stadijai, kai hormoninis gydymas jau nebeduoda naudos.
Įdomiausia, pasak profesoriaus, kad SAM specialistai tiek neįsigilina į problemą, jog į visus jo raštus gaunamuose atsakymuose net vaisto pavadinimas būna parašytas su klaida...
Dabar pacientams, kuriems reikalingi bisfosfonatai, taikoma chemoterapija ir hormonų terapija, o vystantis kaulinėms metastazėms ir prasidėjus skausmams tiesiog taikomas simptominis gydymas: nuskausminamieji - analgetikai, narkotiniai preparatai ir tokiais būdais stengiamasi šiek tiek palengvinti gyvenimą.
Tad tiek ligoniai, tiek medikai vis dar nesulaukia galutinio atsakymo ir konkrečių suderintų teisingų sprendimų pacientams gauti specialistų rekomenduojamą gydymą zoledronine rūgštimi.
Haroldo Baubino, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus, komentaras:
Iki 2008 m. vasario nebuvo jokių mokslinių tyrimų, kurie įrodytų šių vaistų efektyvumą sergantiems prostatos vėžiu. Vasario mėnesį buvo publikuotos Jungtinės Karalystės mokslininkų rekomendacijos - jie rekomendavo skirti šiuos vaistus, kai kiti nuskausminimo būdai, skausmui atsiradus dėl metastazių kauluose, neveiksmingi. Tad kovo 18 d. ir buvo priimtas sprendimas Lietuvoje neįtraukti šių vaistų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, o dėl skyrimo VLK turi spręsti individualia tvarka.
Apie savo sprendimą informavome medikus bei pacientų organizacijas ir kreipėmės į specialistus, kad padėtų suformuluoti indikacijas, kada gali būti skiriami šie vaistai. Deja, atsakymus gavome tik iš dalies jų ir atsakymai nebuvo tokie išsamūs, kokių tikėjomės. Tad šis darbas - indikacijų rengimas - bus daromas toliau.
Jeigu būtų parengtos specialistų rekomendacijos, kada skirti vaistus, VLK būtų lengviau tuos aspektus vertinti ir galbūt vaistai būtų skiriami dažniau - būtų objektyvūs kriterijai. Kol tų rekomendacijų nėra, sprendžia ligonių kasa. Nežinau, ar jų sprendimai pernelyg griežti. Bet kuriuo atveju VLK sprendimą neskirti vaistų konkrečiam pacientui galima apskųsti, kaip ir kiekvieną valstybinės institucijos sprendimą.
Teoriškai ateityje minėtas vaistas Lietuvoje gali būti įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų prostatos vėžiui gydyti sąrašą - tada, kai bus daugiau mokslinių įrodymų dėl jo efektyvumo, sukonkretinta pacientų grupė, kuriai jie padeda.
Suprantame, kad gal neišsipildė sergančiųjų prostatos vėžiu lūkesčiai, kad minėtus vaistus gautų kiekvienas ligonis, tačiau tyrimų rezultatai šiuo metu yra tokie, toks ir mūsų sprendimas.
Aida Valinskienė
