Gal močiutę ištiko koks insultas ar indarktas o šunys buvo pakaidi ir puolė ne tai, kad kandžioti o tąsyti? Auginu 2 vokiečių aviganius ir bandau išsivaizduoti situaciją. Jeigu aš krentu ant žemės tai ir apsimetu mirusiu tai mane ne tik tąsyti, bet ir kandžioti pradeda. Nesvarbu, kad aš juos maitinu, kalbu su jais, mokau komandų. Taip nutiko ir su kūdikiu, kurį sudrąskė tas šuo. Šunys-smalsūs, judrūs ir netgi nenorėdami nuskriausti, bet nesuvokdami kas, kaip, tiesiog tąso, lyg ir žaidžia o pasekmės gali būti liūdnos. Jie kitaip juk mąsto nei žmogus. Gaila mociutės ir užuojauta artimiesiems.