Tačiau tituluota sportininkė nepalūžo. Nors į kombinuotos rungties trasą ji išbėgo nuo lyderės atsilikdama net 5 min. 54 sek., bėgo ir šaudė taip, lyg kovotų dėl aukso. 3200 m distanciją su keturiais sustojimais šaudykloje Lietuvos olimpietė įveikė per 12 min. 1,01 sek. ir, gavusi 579 taškus, tapo olimpinių žaidynių rekordininke. Iš viso L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė surinko 1072 taškus ir galutinėje įskaitoje užėmė 31-ąją vietą.
Kita Lietuvos penkiakovininkė Ieva Serapinaitė užėmė 29-ąją vietą (1183 taškai), o olimpine čempione tapo australė Chloe Esposito (1372 taškai). Ji L.Asadauskaitę-Zadneprovskienę pralenkė 300 taškų – lygiai tiek, kiek Lietuvos atstovė galėjo gauti jojimo trasą įveikusi be klaidų.
Po finišo išgirdusi sveikinimą laimėjus rungtį ir pasiekus olimpinį rekordą, L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė nustebo: „Aš laimėjau? Geras. Bėgau dėl savęs. Buvo gaila tiesiog mesti ir nebėgti. Jei tai būtų kova dėl medalių, galėčiau ir dar stipriau bėgti. Bet dabar džiaugiuosi, kad pasiekiau olimpinį rekordą ir sugebėjau nugalėti. Net iš paskutinių vietų bėgdama. Tai džiugi naujiena man. Vienintelis dalykas, kuris džiugina.
Labiausiai, aišku, nedžiugina jojimas? Jojimas koks buvo, toks buvo. Sėkmė buvo ne mano pusėje. Ištraukiau tokį žirgą, kuris išsigando viso to. Toks jausmas, kad jis pirmą kartą atsidūrė tokioje minioje. Jis tiesiog atsisakė bėgti, visiškai. Nes per apšilimą aš padariau viską, apšilau gerai, žirgas šoko be jokių klaidų. Jokių priekaištų iš trenerio pusės.
Turėjau galimybę kovoti dėl medalio. Tiesiog reikėjo prajoti. Galėjau numesti kelias kliūtis ir tai dar būtų likęs šansas. Bet šansų nebuvo.
Šiek tiek pikta, kad jojimas pas mus lemia labai daug. Ir atrodo, kad gali plaukti vos ne kaip Michaelas Phelpsas, bėgti kaip Usainas Boltas, fechtuotis kaip olimpinis čempionas, bet jei neprajoji, viskas netenka prasmės. Taip neturėtų būti.
Su tuo pačiu žirgu jojusi egiptietė prieš mane du kartus krito, jis gal jau nuo jos išsigando ir antrą kartą eidamas į tą pačią areną labai drebėjo. Treneriui pasakiau, kad mano žirgas labai jaudinasi. A žirgą raminau, glosčiau, bet jis nenurimo.
Ar nebuvo galima pakeisti žirgo? Būčiau galėjusi keisti tik tuo atveju, jei prieš tai jojusi mergina būtų padariusi keturis sustojimus. Bet ji nukrito du kartus ir laikas baigėsi. Ir pagal taisykles aš privalėjau su juo joti. Egiptietė yra silpna jojikė. Jau kaip darė apšilimą man labai nepatiko, nes darė visiškas nesąmones. Po tokių dalykų reikia ilgokai padirbėti, kad jis vėl pajustų normalų bėgimą ir šuolį. Nuo žirgų krito šešios sportininkės. Nemanau, kad olimpinėse žaidynėse taip turėtų būti. Arba žirgai neparuošti, arba reikėjo statyti žemesnes kliūtis, Jie gal nepripratę prie tiek žiūrovų. Bet jei tai sportiniai žirgai ir dalyvauja jojimo varžybose, tai neturėtų taip bijoto. Aš abejoju, kad mano žirgas yra dalyvavęs tokiose varžybose.
Prieš jojimą buvote 17-ta. Jei ne tas žirgas, ar būtumėte turėjusi galimybę kovoti dėl medalio? Šansą tikrai turėjau. Būčiau gal dar greičiau bėgusi. Bet reikėjo prajoti. Labai gaila, kad taip nutiko olimpinėse žaidynėse. Vis tik ketveri metai darbo. Norėjosi nudžiuginti Lietuvą. Bet ne visada nugali stipriausias. Vokietė, šio sezono lyderė, buvo antra. Jau jau buvo praktiškai garantuotas medalis. Bet irgi viską prarado jodama.
Net sunku patikėti, kad tikrai ne pačios stipriausios atsidūrė viršuje, o visos stipriausios – apačioje.
Na nieko, ketveri metai greitai praeis, atsigriebsime.
Tai ketinate startuoti Tokijo žaidynėse? Žinoma noriu. Tokie nusivylimai skatina dar labiau stengtis, nesustoti. Bus dar tų pergalių.
