Su iš atostogų grįžusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikusi prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė, kad šios Vyriausybės galimybės tęsti darbą iki kadencijos pabaigos priklauso nuo galimai neskaidriuose procesuose dalyvavusių asmenų gebėjimo prisiimti ir politinę atsakomybę. Šalies vadovė neslėpė, kad dėl ministrų kabinetą purtančių skandalų atsakomybę neša ir pats ministras pirmininkas.
Anot prezidentės, viešai apie duotą kyšį medikams prabilusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės atleidimas yra „pirmas žingsnis“ politinės atsakomybės prisiėmimo link.
„Tai gėdingi atvejai, dėl kurių Vyriausybė darosi pažeidžiama, neatspari spaudimui ir net galimai korupcinei įtakai. Matome neadekvatų situacijos vertinimą, problemų neigimą, akivaizdžių korupcijos apraiškų interpretavimą pagal seną nomenklatūrinį supratimą“, – sakė prezidentė, pažymėjusi, kad tai tik „gilina Vyriausybės krizę“ ir destabilizuoja padėtį šalyje.
Mato rinkimų pamušalą
„Situacija yra keista. Iš vienos pusės paveikslas yra baltas, gražus, be jokių didelių šešėlių. Premjeras kalba apie draugišką aplinką, konstruktyvų pokalbį, o prezidentė sako gerokai priešingai – kad ir ministrai kalti, ir premjeras, ko gero, yra atsakingas“, – prezidentės ir premjero pareiškimus po jų susitikimo vertino portalo tv3.lt kalbintas politologas A. Krupavičius.
„Kodėl taip vyksta? Visame tame, ko gero, reikia matyti, pirmiausia, (Seimo – tv3.lt) rinkimų pamušalą ir rinkimų veiksnį, nes galbūt prezidentę šiek tiek audrina ir tai, kad jos reitingai gerokai smuktelėjo – ji nusileido, net tik premjerui, bet ir vidaus reikalų ministrui S. Skverneliui – tai prezidentė nori būti aktyvesnė“, – tęsė pašnekovas.
Dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos, sausio 14–22 d. atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos rezultatai parodė, kad net 59 proc. šalies gyventojų vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį vertina palankiai ir tik 12 proc. nepalankiai. Populiariausiu visuomenės veikėju tapęs vidaus reikalų ministras gana apčiuopiamai lenkia antrojoje vietoje esantį premjerą A. Butkevičių ir į trečiąją vietą smuktelėjusią prezidentę D. Grybauskaitę. Šių dviejų politikų gerbėjų per pastarąjį mėnesį sumažėjo, taip pat padaugėjo svarstančių, kaip juos vertinti – teigiamai ar neigiamai.
„Jeigu žvelgiant iš rinkimų perspektyvos ir žinant, kokioje stovykloje yra prezidentė, tai yra, pirmiausia, su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionimis demokratais, taip pat linkusi remti kitas centro dešinės partijas, kurios oponuoja dabartinei valdančiajai daugumai, tai tikimąsi, kad kuo ilgiau dabar esantys viešojoje erdvėje skandalai tęsis, tuo labiau jie veiks socialdemokratų ir kitų valdančiosios koalicijos partijų reitingus neigiama kryptimi“, – komentavo A. Krupavičius.
Prezidentė gali tik piktintis
VDU profesorius aiškino, kad iš esmės šalies vadovės D. Grybauskaitės pasipiktinimas Vyriausybę krečiančiais korupciniais skandalais gali ir likti tik pasipiktinimu, mat, siekiant nuversti Vyriausybę, visos kortos yra Seimo rankose. „Iš esmės nepasitikėjimą Vyriausybe ir ministru pirmininku gali pareikšti vienintelis subjektas – parlamentinė dauguma. Jeigu parlamentinė dauguma pasakys, kad „mes premjeru ir Vyriausybe nepasitikime“, tai tuomet turėtų sekti atitinkami žingsniai Seime. [...]
Karalius yra nuogas. Prezidentė nieko negali padaryti – gali reikšti nepasitenkinimus ministrais, premjeru, Vyriausybe, bet tokie nepasitenkinimai ir lieka nepasitenkinimais, nes jokių instrumentų pakeisti Vyriausybę jis savo rankose neturi“, – aiškino A. Krupavičius.
Nori kitos parlamentinės daugumos?
Ar prezidentė, kritikuodama socdemų valdomą ministrų kabinetą, stoja į opozicijos pusę ir siekia Vyriausybės atsistatydinimo? Politologo manymu, tokios prielaidos turi pagrindo.
„Liberalų sąjūdis yra staiga pasisiūlęs paremti mažumos Vyriausybę, jeigu kurios nors „X“ ar „Y“ partijos socialdemokratai atsisakytų dabartinėje koalicijoje, tai, matyt, vienareikšmiškai toks liberalų pasiūlymas neatsirado tuščioje vietoje. Jie mato prezidentės veiksmus ir siūlo tam tikrus scenarijus, kuriais galėtų vystytis politika“, – dėstė A. Krupavičius.
Anot jo, nereikėtų atmesti galimybės, kad D. Grybauskaitės kritiką socdemams gali būti susijusi ir su skaičiavimu, kas galėtų sudaryti valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų.
„Yra kita baimė, kad dabartinės valdančiosios koalicijos partijos Seimo rinkimuose gali gauti pakankamai balsų ir mandatų, ir jos vėl pretenduos formuoti naują valdančiąją daugumą.
Prezidentė yra prasitarusi, kad gali taip atsitikti, kad kita Vyriausybė vėl bus kairiųjų Vyriausybė ir tai yra vienas iš jai, matyt, nemaloniausių scenarijų. Taigi, tie visi veiksmai, kurie vyksta aplink, yra bandymas užsiimti prevencija, kad kairiosios partijos būsimuose Seimo rinkimuose surinktų mažiau balsų. Juolab, kad ir Darbo partijos byla, panašu, gali baigtis gerokai palankiau „darbiečiams“ negu daug kas tikėjosi. Ir tai reiškia, kad Darbo partijos „akcijos“ rinkimuose gali gerokai pagerėti, lyginant su ta „akcijų“ verte, kuri buvo prognozuojama“, – aiškino A. Krupavičius.
Skandalas po skandalo
Naujienų portalui 15min.lt pranešus, kad konkursą pirkti maisto produktus labiausiai skurstantiems žmonėms paskelbusi Žemės ūkio ministerijai pavaldi Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra daugumą produktų nupirko labai išpūstomis kainomis, šių metų sausio 25 d. iš pareigų pasitraukė minėtos agentūros vadovė Aldona Miliuvienė, vėliau iš pareigų pasitraukė ir žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius. Minėtu konkursu susidomėjo ir prokurorai, o Seimo opozicija užsiminė apie interpeliacijos žemės ūkio ministrei „darbietei“ Virginijai Baltraitienei inicijavimą.
Sveikatos apsaugos ministrė socdemė R. Šalaševičiūtė iš posto, paragina ir premjero A. Butkevičiaus, ir prezidentės D. Grybauskaitės, pasitraukė po to, kai viešai prisipažino davusi kyšį medikams. Ji taip pat buvo apklausta dėl galimos korupcijos Šiaulių ligoninėje.
Aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas ir Druskininkų meras socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Ričardas Malinauskas apklausti specialiaisiais liudytojais dėl galimai neteisėtos įtakos įteisinant vadinamąjį Vijūnėlės dvarą kurorte. Specialaus liudytojo statusas suteikiamas, kai teisėsauga turi duomenų apie galimą nusikaltimą, tačiau jų nepakanka įtarimams pareikšti. Šiame tyrime liudytoju teisėsauga apklausė ir patį premjerą A. Butkevičių.
