Kupiškietė Diana balandį pagimdė ankstuką, mažylis gimė neišnešiotas, tad vis dar gyvena Santaros vaikų ligoninėje, stebimas gydytojų. Be mažojo Herkaus, šeimoje dar du vaikai. Vienas jų turi negalią. Tad Diana sako tikrai žinanti, ką reiškia atokiau nuo didmiesčių auginti mažuosius.
Ypač, kai artimiausia rimtesnė gydymo įstaiga, išsamiau atliekanti tyrimus, kaip sako moteris – už penkiasdešimties kilometrų. Diana su vyru net svarstė keisti gyvenamąją vietą, mat vaikų gydytojų Kupiškyje tiesiog nėra. Mašinos šeima nevairuoja, vežti vaikus nėra kaip.
Tokių skundų kone kasdien sulaukiantys Santaros medikai nesistebi. Padėtis tikrai rimta. Žmonėms kartais tenka sukarti šimtus kilometrų dėl kelias valandas trunkančių patikrinimų, nes arti namų vaikų gydytojų tiesiog nėra. Tada nukenčia, kaip sako medikai, jau ne tik vaikai, bet ir tėvai.
Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas sako, kad dėl susidariusios problemos rajonuose kalti politikai. Mat jie pradėjo naikinti atokiau nuo didmiesčių dirbančių pediatrų etatus. Jų neliko septyniose šalies savivaldybėse. Visos vaikų gydytojų funkcijos perduotos šeimos gydytojams. O vaikų ir suaugusių žmonių ligos labai skiriasi, tad šeimos gydytojas visko aprėpti, kaip aiškina Urbonas, negali, ir dėl to mažieji nukenčia.
Urbonas sako, kad protingiausia būtų medikus suskirstyti pagal pacientų amžiaus grupes. Esą vaikų gydytojas labiau domėsis vaiko raida, augimu, mityba. O štai šeimos gydytojai labiau gilintųsi į suaugusiųjų bėdas, kurios mažųjų dažniausiai nė nepaliečia. Tačiau sveikatos apsaugos ministras sako, kad kitaip nebus. Esą šalyje vaikų mažėja, tad ir vaikų gydytojų laikyti kai kuriuose rajonuose tiesiog neapsimoka.
Ministras priduria, kad paprasčiau yra gydymo įstaigoms suorganizuoti mažųjų ligoniukų vežimą į kitas ligonines nei laikyti pediatrus be veiklos ten, kur vaikų vienas kitas.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
