Pokyčių Lietuvos Parlamente kvapas pasiekė ir Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Dar nespėjus prasidėti antrajam rinkimų turui, permainų kvapo vedamas į Lietuvą iš už Atlanto jau atvyko Žydų komiteto tarptautinių reikalų atstovas rabinas Andrew Bakeris ir derasi su būsimo Seimo nariais dėl nuosavybės grąžinimo, rašo „Respublika“.
Pirmadienį prasidėjęs lakstymas A.Bakerį vedė iš Seimo į ministerijas ir atgal į Seimą, kalbinant frakcijų atstovus, tačiau tikslių jo kelių atskleisti negali net vizito metu tarpininkavusi JAV ambasada Lietuvoje.
Žydų rabino keliai nežinomi
„Viskas buvo taip surežisuota, kad jis atvažiavo, susitiko, su kuo norėjo, ir išskrido atgal. Aš žinau tiek, kiek rašo spaudoj. Jis bendradarbiavo su mumis, bet mes nelabai ką žinome“, – „Respublikai“ vakar ryte sakė JAV ambasados atstovė spaudai Zarema Plaksij.
Panašiu metu kalbintas libcentristas Gintaras Steponavičius prasitarė, kad A.Bakeris savo darbotvarkėje yra numatęs ir vizitą pas prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau prezidento spaudos tarnyba šį faktą paneigė.
„Pono Bakerio vizito tikslas yra kalbėti apie Lietuvos žydų bendruomenės restitucijos klausimus. Jis susitiko su tais partijų atstovais, kurie po naujų rinkimų gali turėti įtakos – didesnės nei iki šiol. Žinau, kad šiandien A.Bakeris susitiks ir su Valdu Adamkumi. Jis apie tai kalbėjo“, – pasakojo G.Steponavičius.
Antradienį žydų rabiną priėmė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Ministro nuomone, žydų klausimą turėtų spręsti dar ši Lietuvos Vyriausybė, mat šiuo metu Vyriausybėje derinami su žydų bendruomeninio turto restitucijos procesu susijusių teisinių aktų projektai.
Pirmasis sulaukęs rabino vizito buvo konservatorius Andrius Kubilius.
„Kalbėjome apie mūsų Vyriausybės nuo 2002 m. dalytus pažadus parengti įstatymo projektą dėl žydų turto restitucijos. Tuos pažadus yra kartojęs ir Algirdas Mykolas Brazauskas, ir Viktoras Uspaskichas, ir Gediminas Kirkilas, bet pažadai nėra įgyvendinami. Todėl akivaizdu, kad tiek Lietuvos, tiek tarptautinė žydų bendruomenė į tai pradeda žiūrėti labai emocingai ir nervingai“, – pasakojo konservatorius.
Nors visiems geras nebūsi, A.Kubilius stengiasi. Paklaustas, ar spręs žydams rūpimą klausimą, jei taps premjeru, pasakė, jog vis dar tikisi, kad pažadą ištesės G.Kirkilas. „Aš dar vis tikiuosi, kad šita Vyriausybė bent kai kuriuos savo pažadus sugebės įgyvendinti, bet jei ne – tai ką darysi. Mes pripratę, kad mums palieka visus sunkiausius uždavinius“, – sakė A.Kubilius.
Netesėti pažadai
Pirmasis žydams turtą žadėjo premjeras A.M.Brazauskas dar 2002 m., teigdamas, kad Lietuva turi pasekti kitų Rytų Europos šalių pavyzdžiu ir pasiryžti dėl žydų turto grąžinimo. Ir pavedė atlikti žydų turto įvertinimą.
Po dvejų metų prezidentas V.Adamkus JAV pareiškė, kad įsteigta darbo grupė, kuri atsižvelgs į vietos žydų bendruomenės reikalavimus, o į Vilnių atvykus A.Bakeriui patikino, kad Vyriausybė savo įsipareigojimų nekeičia.
Teisingumo ministerijos sekretorius Paulius Koverovas patvirtino, kad turto grąžinimo procesas bus vykdomas 2009-2020 m. 2007 m. G.Kirkilas žadėjo žydų klausimus svarstyti per tų metų pavasario sesiją.
Komentarai
Algis Čaplikas
Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovas
Buvo ir pas mane atėjęs. Įdomu buvo paklausyti tos jo informacijos, mes padiskutavome, ir tiek. Nors jo prašymas – kad Seimas priimtų sprendimus – gan keistokas, nes net įstatymo projekto Seime nėra. Aš tikrai nesigilinau į detales, nes manau, kad tai yra vykdomosios valdžios reikalas. Kol nėra įstatymo, tol ir šnekėti neverta. Nors pranešimas jo labai gražus – chronologiškai sudėlioti visų mūsų aukščiausių šalies pareigūnų pažadai nuo 2002 m.
Ramunė Visockytė
Darbo partijos frakcijos narė
Pastarųjų dienų naujienų nesekiau, tai apie jokius vizitus nieko nežinau. Aš sutinku, kad visiems reikia grąžinti tai, kas jiems priklauso, bet pirmiausia turtą reikia grąžinti lietuviams - tai iki šiol nėra padaryta, nors Vyriausybė jau seniai žada. Visiems savo eilė – tegu laukia kantriai kaip mūsų žmonės, taip ir žydai gali palaukt. Juo labiau kad mūsų žmonės – senukai, kurie gali jau nebesulaukti nuosavybės grąžinimo, o žydai – jau nebe pirmoji karta.
Valentinas Mazuronis
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos narys
Aš manau, kad vizitas – tai jų požiūrio reikalai ir problemos. Mane labiau domina mūsų valstybės reikalai. Manau, viena vertus, jų keliama problema egzistuoja ir manau, kad šį klausimą mūsų valstybėje reikėtų spręsti, bet šio klausimo sprendimas neturėtų būti laikomas pirmiau negu skolų grąžinimo klausimas mūsų valstybės piliečiams. O mūsų valdžioje matau norą pirmiausia spręsti žydų bendruomenės klausimus, nors, mano manymu, taip neturėtų būti.
Skaičiai ir faktai
Vilnius. 2005 m. žydai tikisi atgauti 128 pastatus. Tarp jų – ir privačius. Vertė – apie 600 mln. litų.
Kaunas. Žydai pretenduoja į 107 objektus, iš kurių apie 50 yra Laisvės alėjoje. Vertė – apie 700 mln. litų.
Klaipėda. Nori atsiimti tik 7 objektus.
Šiauliai. Žydai užsimanė atimti ir miesto poliklinikos pastatą. Bendra norimų atgauti objektų vertė – 6 mln. litų.
Panevėžys. 19 įvairios paskirties objektų masina žydus. Vertė – apie 30 mln. litų.
Likusi Lietuvos dalis. Žydai pretenduoja į 199 objektus.
Bendra žydų prašoma suma – ne mažiau nei 1,5 mlrd. litų.
Dabar žydams grąžintino turto sąraše – 108 objektai, kurių vertė – 174 mln. litų.
Dar 30 pastatų nuosavybę kol kas siekiama įrodyti.
Agnė Garbanytė