Primena apie svarbų patogumą
„Šiemet renovaciją pradėsiantys daugiabučiai į savo investicijų planus turėjo įtraukti ir šią naują priemonę – panduso įrengimą, jei tam yra techninės galimybės ir poreikis – t. y. jei priėjimas prie laiptinės yra kiek aukščiau žemės ir prie laiptinės durų dėl to sunku privažiuoti su neįgaliųjų vėžimėliu“, – pasakoja Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistė Kauno miestui ir Jonavos rajonui Giedrė Škėmienė.
Pavyzdžiui, Vilniuje, viename iš daugiabučių atnaujinimo programos lyderių Lietuvoje, priemonės neįgaliesiems daugelio nesudomindavo. „Tos kelios priemonės neįgaliųjų poreikiams bendrosiose daugiabučio patalpose, kurias galima įgyvendinti naudojant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos finansavimą, dažniausiai buvo numatomos pagal poreikį – t. y. jei name gyvendavo žmogus su negalia. Tačiau didesnio susidomėjimo šios galimybės nesukeldavo“, – komentuoja Vilniaus mieste renovaciją koordinuojanti BETA specialistė Lina Balčiūnienė.
Kaip pastebi BETA specialistai, anksčiau priemonės, skirtos neįgaliesiems, nebuvo populiarios, todėl naujas reikalavimas įgyvendinti bent vieną, primins apie galimybes paversti daugiabutį draugiškesniu žmonėms su negalia, senjorams bei šeimoms su mažais vaikais.
Nereikalauja didelių investicijų ir pastangų
G. Škėmienė pastebi, kad išgirdę apie naują reikalavimą įrengti pandusą, daug planuojančių renovaciją nustebdavo, suskubdavo klausti, kiek kainuoja jo įrengimas. „Kai kam atrodė, kad ši priemonė gana brangi, tačiau tai netiesa. Investicija panduso įrengimui nėra didelė. Tad tikimės, kad visi daugiabučiai, planuojantys pradėti renovaciją pagal trečiojo etapo kvietimą, nebus pamiršę numatyti šios priemonės“, – sako pašnekovė.
Tiesa, panduso įrengimas, palengvinantis kasdienybę ne tik neįgaliesiems, bet ir šeimoms, vežiojančioms mažus vaikus vėžimėlyje, iš tikrųjų nėra naujiena renovacijos istorijoje. „Pačioje daugiabučių renovacijos aušroje, 2004 – 2009 metais, panduso įrengimas taip pat buvo įtrauktas į privalomų įgyvendinti priemonių sąrašą. Vėliau šis reikalavimas buvo panaikintas, o dabar grąžintas. Kaip rodo patirtis, šios priemonės įrengimas didelių pastangų ir investicijų nereikalauja, tad turėtų gana lengvai prigyti ir naujai renovuojamuose daugiabučiuose“, – sako G. Škėmienė bei pabrėžia, kad vien panduso įrengimu daugiabučių pritaikymas neįgaliesiems neturėtų apsiriboti.
„Pritaikant daugiabutį specialiesiems poreikiams taip pat turėtų būti pagalvota apie durų platinimą, lifto pritaikymą arba įrengimą. Taip pat šiuo metu pagal atskiras savivaldybės programas atliekami ir vidiniai darbai žmonių su negalia butuose“, – sako specialistė.
Patogesnės sąlygos ne tik neįgaliesiems
Kaip teigia daugiabučius Ukmergėje administruojančios įmonės pastatų administravimo skyriaus vadovas Andrius Kalesnikas, namo pritaikymas neįgaliesiems sukuria didesnį komfortą ir naudą visiems gyventojams. „Investicijos neįgaliesiems, pavyzdžiui, lifto atnaujinimas atsiperka iš karto, nes suteikia namo gyventojams galimybę judėti pilnavertiškai ir komfortiškai. Patogiau pritaikytos erdvės aktualios ne tik neįgaliesiems, bet ir mažamečius vežimėliuose vežiojančioms šeimoms“, – teigia A. Kalesnikas.
Pašnekovui antrina po renovacijos neįgaliesiems pritaikytame name gyvenanti Jadvyga Zarembienė. Pasak jos, dabar namuose ne tik šilta ir patogu, bet įrengtas judėjimą lengvinantis liftas. „Viskas labai gerai“, –apibendrina pašnekovė.
