Naujoji koalicija Seime sieks užsitikrinti ne mažiau kaip 80–90 parlamentarų daugumą, bet politinis žemėlapis galutinai bus sudarytas spalio 28-ąją.
Seimo pirmasis rinkimų turas kitos kadencijos parlamente pranašauja šiuo metu opozicinių partijų, jau užsitikrinusių mažiausiai 61 mandatą, koaliciją. Nors galutiniai rezultatai paaiškės po antrojo rinkimų turo, „Valstiečių laikraštis“ pamėgino pažvelgti į jau lipdomą koaliciją.
Susitarimas jau pirmąją naktį
Po sekmadienį vykusių Seimo rinkimų pirmojo turo daugiau nei pusė parlamentarų mandatų jau išdalyta. Daugiamandatėje apygardoje triumfavo opozicinės Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Joms atiteko atitinkamai 17 ir 15 mandatų. Trečioje vietoje likusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) įgijo 14,84 proc. rinkėjų pasitikėjimą, todėl konservatoriai naujame Seime turės mažiausiai 13 atstovų. Po 7 Seimo narius parlamente turės Liberalų sąjūdis ir „Drąsos kelias“.
Šeši mandatai atiteko „Tvarkos ir teisingumo“ partijai, penki – Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA).
Po pirmojo turo paaiškėjo, kad trys kandidatai – Virginija Baltraitienė (Darbo partija), Algirdas Butkevičius (LSDP) ir Leonard Talmont (LLRA) vienmandatėje apygardoje surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų, todėl jau užsitikrino vietas Seime. „Mūsų rinkimų štabas dirba nuo pat rinkimų nakties ir jau ruošiasi antrajam turui“, – sakė Darbo partijos rinkimų štabo vadovas Vytautas Gapšys.
Į antrąjį rinkimų turą pateko 36 Darbo partijos kandidatai. Jame taip pat varžysis 35 konservatoriai ir 28 socialdemokratai. Kitų partijų atstovų antrajame ture bus gerokai mažiau.
Dar rinkimų naktį Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas ir LSDP vadovas A.Butkevičius paskelbė apie pradėtą lipdyti koaliciją, prie kurios galbūt prisijungs dar viena partija.
Bendradarbiavimą vertina įvairiai
Net jei antrasis rinkimų turas vėl bus sėkmingas opozicijai, kai kurie politologai abejoja Darbo partijos, LSDP ir „tvarkiečių“ galimos koalicijos „3+1“ tvarumu. „Ši koalicija bus probleminė, nes turės daryti nuolaidas vieni kitiems“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Lauras Bielinis. Tačiau jam prieštaravo Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius Algis Krupavičius. „Pirmas dalykas, Darbo partija ir socialdemokratai jau buvo koalicijoje ir žino vieni kitų stiprybes bei silpnybes. Jie gali vienas kitą prognozuoti, beje, Darbo partija jau nebėra naujokė, kokia buvo per 2004 m. Seimo rinkimus“, – aiškino jis. Politologo nuomone, būsimi koalicijos partneriai yra patyrę ir šalto, ir karšto, todėl aštresnius kampus pavyks nugludinti. Pasak A.Krupavičiaus, net ir antrajame rinkimų ture šios trys partijos netrukdys viena kitai, jei šiame ture tarpusavyje varžysis jų kandidatai. „Greičiausiai bus laikomasi skaidrios politinės kovos, vengiant pažeisti etiką“, – neabejojo A.Krupavičius.
Planuojama apie 80–90 mandatų
Minimalią daugumą Seime opozicinės partijos gali užsitikrinti po antrojo rinkimų rato. Prie jau turimų 40 mandatų neišvengiamai reikia pridėti mažiausiai 21. Tiek tarpusavio dvikovų antrajame ture įvyks tarp LSDP, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų. Tai reiškia, kad iki minimalios daugumos (71 mandato) koalicijai trūksta vos dešimties. Šias Seimo narių vietas koalicija mėgins iškovoti likusiose 27 kovose, kuriose dalyvaus jų atstovai, varžydamiesi su konservatoriais, Liberalų sąjūdžiu ar kitomis partijomis. Dauguma šių dvikovų vyks provincijoje, todėl opozicijos atstovai gali užsitikrinti stabilią 78–80 Seimo daugumą.
„Privalome turėti ne mažiau kaip 80 mandatų, kad koalicija galėtų stabiliai dirbti, vien todėl, manau, koalicijos formatas „3+1“ yra neišvengiamas“, – sakė Lietuvos socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. „3+1“ koalicija Seime turėtų apie 90 mandatų.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis įsitikinęs, jog koalicijos „3+1“ ateitį lems jos darbas. „Jei tikslus pavyks įgyvendinti, jei gyvenimas Lietuvoje gerės, koalicija dirbs ilgai, bet jei tikslų pasiekti nepavyktų, koalicija silpnės“, – sakė V.Mazuronis. Jis pripažino, kad postus ir pareigybes koalicija dalysis proporciniu principu – pagal tai, kiek koalicijos partneriai turės mandatų Seime.
V.Gapšys: „Koalicija bus tvari“
Vienas Darbo partijos lyderių Vytautas Gapšys tikino, kad iš antrojo rinkimų turo partija tikisi ne mažesnės sėkmės nei pirmajame rate. „Turime vienmandatėse apygardose kandidatuojančiųjų, realiai pretenduojančių laimėti, kurie jau ne pirmą kadenciją dirba Seime. Gali nustebinti ir tie, kurie apskritai pirmą kartą pateko į antrąjį ratą“, – kalbėjo V.Gapšys. Sudėjusi pirmajame rate iškovotus mandatus, naujajame Seime Darbo partija tikisi turėti maždaug 30 atstovų.
Paklaustas, kaip bus konkuruojama vienmandatėse apygardose su koaliciniais partneriais jau įvardytais socialdemokratais ir „tvarkiečiais“, V.Gapšys tikino, jog ten, kur „socdemai“ ir „tvarkiečiai“ kovos su kitų partijų kandidatais, bus stengiamasi užtikrinti palaikymą. „Kalbantieji, jog būsima LSDP, Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos koalicija nebus tvari, galiu jus nuraminti. Ji bus tvari. Kur jūs girdėjote, kad dar rinkimams nepasibaigus politinės jėgos būtų faktiškai susitarusios dėl darbo ateityje, o mes visi tokį norą išreiškėme jau pirmąją naktį?!“ – pabrėžė Darbo partijos pirmininko pavaduotojas V.Gapšys.
Kaune laukiama mūšio
Antrajame ture ekspertai įžvelgia nemažai įdomių dvikovų tarp kandidatų, išsidalinsiančių likusius 68 mandatus. Spalio 28 d. net devyniose dvikovose politines ietis sukryžiuos TS-LKD ir „Drąsos kelio“ kandidatai. Septynios šių partijų varžytuvės vyks Kaune, kur vyrauja konservatyvusis elektoratas. „Didelių pergalių „Drąsos keliui“ Kaune neskirčiau, nes kitų partijų simpatikai, nusivylę pirmojo turo rezultatais, antrajame ture paprastai renkasi labiau patyrusius politikus, bet, žinoma, galime sulaukti ir netikėtumų“, – svarstė A.Krupavičius. O L.Bielinis įsitikinęs, kad ir kiek mandatų laimėtų „Drąsos kelias“, ilgainiui jis išsivaikščios. „Dalis prisišlies prie TS-LKD, kita dalis – prie kitų partijų“, – politinę „Drąsos kelio“ mirtį prognozavo jis. Jam antrino ir A.Krupavičius, teigdamas, jog „Drąsos kelias“, kaip politinis darinys, iširs po trijų–šešių mėnesių.
Kitos įdomios dvikovos vyks tarp rinkimų sunkiasvorių. Net 10 dvikovų antrajame ture vyks tarp „darbiečių“ ir konservatorių. Būsimi koalicijos partneriai socialdemokratai ir Darbo partijos kandidatai jėgas išmėgins net 16 akistatų, o konservatoriai ir socialdemokratai santykius aiškinsis šešiose apygardose.
„Nors kiekviena apygarda yra savita, vis dėlto manau, kad, pavyzdžiui, Darbo partija turi beveik tiek pat galimybių, kaip ir socialdemokratai bei konservatoriai“, – tikino KTU Sociologijos katedros profesorius A.Krupavičius. Pašnekovo teigimu, 2004 m. Darbo partija buvo visiškai nauja, todėl vienmandatėse apygardose neturėjo daug galimybių laimėti. „Dabar situacija yra visiškai kitokia. Dauguma kandidatų žinomi vietos rinkėjams, tad patirties ir žinomumo veiksniai labai svarbūs“, – neabejojo jis.
Šiuose Seimo rinkimuose dalyvavo iš viso 1,33 mln. rinkėjų (apie 52,7 proc.).
Galimi įvairūs variantai
Vladimiras Laučius, politikos apžvalgininkas
Pirmojo rinkimų turo rezultatus buvo galima prognozuoti. Neįvyko nieko tokio, ko nelaukėme, o į Seimą patekusios partijos jau gali džiaugtis. Darbo partija yra ant bangos. Lietuvos lenkų rinkimų akcija pagaliau įveikė anksčiau jai užkeiktą 5 proc. barjerą. Socialdemokratai, palyginti su ankstesniais rinkimais, gavo 100 tūkst. balsų daugiau, o konservatoriai triuškinamai nepralaimėjo, atsižvelgiant į tai, kad 4 metus dirbo sudėtingomis sąlygomis. Fantastišku rezultatu laikau ir Liberalų sąjūdžio sėkmę. Gal tik „Tvarkos ir teisingumo“ partijos rezultatą vertinčiau 50 ir 50, o iš jų nemažą dalį balsų pasiėmė Darbo partija ir „Drąsos kelias“.
Kas dėl koalicijos (LSDP, „Tvarkos ir teisingumas“ ir Darbo partija) tvarumo, tai ji tvari turi lygiai tiek pat galimybių išlikti, kiek ir po kiek laiko iširti. Palaukime antrojo turo rezultatų, nes galimi įvairūs variantai. Gali būti, jog V.Uspaskichas ir TS-LKD lyderis A.Kubilius susitars dėl kitokios koalicijos. Tiesiog kol kas nė vienas iš jų nenori viešai kalbėti apie bendradarbiavimą, nes tokio bendradarbiavimo nesuprastų jų rinkėjai: antrajame ture jie gali nubausti partiją. Galiausiai net jei dabar tokia koalicija neįmanoma, ji gali susiburti po metų ar dvejų. Prisiminkime, kad formaliai vis dar gyvuojanti A.Kubiliaus palaikoma dauguma kvietė Darbo partiją prisijungti prie koalicijos, bet tada V.Uspaskichas atsisakė.
