Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidutiniškai 20 proc. Padidėjo atlyginimai, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – taip pat 20 proc. ir ten vidutinis gydytojo atlyginimas siekia 2536 eurų, neatskaičius mokesčių, slaugytojo – 1096 eurus. Vilniaus universiteto Santaros klinikų algos taip pat didėjo apie 20 proc., o Kauno klinikų – vidutiniškai 22 proc. ir 20 proc. padidėjo.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komitete patys parlamentarai teigė kalbėję su žmonėmis, gydytojais, kurie sakė, kad jiems 20 proc. atlyginimai tikrai nedidėjo. Geriausiu atveju 3–5 proc.
Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė pasakojo, jog buvo atlikta jų narių „greitoji“ apklausa, kurios metu paaiškėjo, kad apie 30 proc. atlyginimai nepakito iš viso. Iki 20 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad atlyginimai didėjo apie 20 proc. Tačiau, pasak jos, pamatyta ir kita rizika. Aukščiausios kvalifikacijos gydytojams ir slaugytojams buvo ar nepakeltas, ar sumažintas atlyginimas, o tuo tarpu padidintas mažiausiai uždirbantiems.
„Lygiavos principas negali veikti. Lūkesčiai buvo, kad visiems 20 proc. didės“, – kalbėjo ji.
Kitų profsąjungų atstovai teigė taip pat pastebėję, kad kai kuriose įstaigose buvo atsižvelgta ir atlyginimai padidinti 20 ar net daugiau nei 20 procentų. O kitur – tik 11 proc. Tačiau net ir tiek pakėlus, ne visu užtikrintas minimalus slaugytojų ir gydytojų atlyginimas. Numatyta, kad slaugytojas be išsilavinimo turi mažiausia uždirbti 600 eurų, neatskaičius mokesčių, su aukštuoju išsilavinimu – 700 eurų, o gydytojai – nemažiau 1000 eurų.
Maža to, profsąjungos pastebėjo, kad sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paprašius darbuotojų dalintis savo algalapiais, kai kuriai darbdaviai rajonuose. pradėjo jų darbuotojams nebeduoti.
Sunkiausia atlyginimus didinti rajonuose
Lietuvos rajono ligoninių asociacijos valdybos pirmininkas Vygantas Sudaris pasakoja, kad jo nedidelėje Pakruojo ligoninėje apie 14–16 proc. padidėjo darbo užmokesčio fondas. Iš tų lėšų 27 proc. atlyginimas pakeltas slaugytojoms, o likusiomis lėšomis padidintas gydytojų atlyginimas. Tiesa, nustatytas minimalus algų reikalavimas ne visų darbuotojų atvžilgiu buvo pasiektas.
„Slaugytojoms ne visoms pasiekėme tą dugną 600 eurų, nes neturime lėšų. Drąsiai galime sakyti, nes niekur nepaslėpėme tų pinigų“, – tv3.lt komentavo V. Sudaris.
Jis tikina, kad mažosios rajonų ligoninės tiesiog neturi galimybių užsidirbti daugiau lėšų ir ne todėl, kad trūktų žmonių.
„Yra tų žmonių, tik yra specialieji reikalavimai, kurie užkerta kelią, yra dirbtinės kliūtys, sudarytos seniai, pagal to meto modelį. Didžiosios ligoninės, kur brangesnis įkainis, gavo didesnį procentą lėšų, nes skirta pagal įkainį. Dėl to jie gali daugiau lėšų gauti, nors gydytojai tie patys. Kuo mažesnė ligoninė, kuo mažesni įkainiai, tai ir užprogramuota, kad gaus mažiau“, – pasakojo jis.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga Aldona Baublytė teigia, kad mažosios ligoninės su keliomis problemomis susiduria. Pirmiausia – būtent tie specialieji reikalavimai.
„Turime kelias rajonines ligonines, kur nesiekia atlyginimai tų nustatytų „grindų“. Va čia klaida ir jie supranta, situaciją mato, kad negalės pakelti atlyginimų, nes negaus tų pinigų iš ligonių kasų, nes tų paslaugų neįvykdė. Yra specialieji reikalavimai kiekvienai paslaugai teikti ir ten numatyta, kokie specialistai turi dirbti, kokia komanda. Jie pakankamai seniai rengti ir šiandien tikriausiai jau tikrai keistini, nes ne visos, ypatingai mažosios, gali užtikrinti tų specialistų buvimą.
Kitas dalykas, jei vadovai patys būtų darę daugiau struktūrinių pertvarkų su savo steigėjais anksčiau, tai gal tų skaudulių mažiau būtų buvę. Yra paslaugų, kurias iš tikrųjų reiktų optimizuoti“, – tv3.lt komentavo ji.
Ji taip pat prideda, kad netiki, jog mažiau uždirbančiųjų atlyginimai buvo didinti daugiau gaunančiųjų aukštos kvalifikacijos darbuotojų sąskaitai. Veikiau, pasak jos, daug uždirbantieji nesulaukė 20 proc. atlyginimų kėlimo, o mažesnio, ir tai jiems skaudu.
Ji pateikė kelis geruosius pavyzdžius, kaip didėjo atlyginimai.
„Santarose vaikų ligoninėje gydytojams didėjo 21 proc., slaugytojoms–akušerėms su aukštuoju 25 proc., su neuniversitetiniu išsilavinimu – 20,5 proc., kitiems specialistams – 19 proc. Štai greitosios medicinos pagalbos vairuotojams–paramedikams, slaugos padėjėjams 5,3 proc. didėjo, nes motyvavo tuo, kad nuo sausio didėjo minimali mėnesio alga. Kauno akademinės klinikos kėlė 21,5 proc. gydytojams atlyginimus, 14,3 proc. slaugytojoms–akušerėms. Tai čia jau atlyginimai gerokai viršijo nustatytas „grindis“, – tv3.lt sakė A. Baublytė.
Politikai problemą mato žmonių skaičiuje
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė po posėdžio žurnalistams kalbėjo, kad slaugytojų darbo užmokestis vis dar labai drastiškai skiriasi: nuo 400 eurų iki 1100 eurų.
„Šiandien keletas svarbių dalykų išaiškėjo, kad įstaigų optimizavimo reforma nepaprastai svarbi, nes medikai užsidirba per paslaugą, tai yra iš PSD lėšų atlieka paslaugą ir gauna pinigus, bet jei nėra kam suteikti tos paslaugos, tiesiog nėra gyventojų tiek, tai kaip jie gali užsidirbti. Gražus ministro pavyzdys – vienas gimdymas per savaitę. Tai kaip gali visas skyrius iš tos vienos paslaugos išsilaikyti. Vykdant tą atlyginimų didinimo kontrolę yra trukdžių: teikiami netikri duomenys, neduodami algalapių lapeliai, iš viso neteikiama informacija. Tokių problemų yra“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, bėda slypi ne ten, kad mažosios rajonų ligoninės visų paslaugų negali teikti ir iš to užsidirbti, o tame, kad yra sumažėjęs gyventojų skaičius.
Premjero patarėjas sveikatos klausimais Paulius Gradeckas žurnalistams pasakojo, kad didžiulės atlyginimų žirklės tikrai egzistuoja. Privačioje klinikoje, daugybės metų patirtį turintis gydytojas gali uždirbti ir 5000 eurų, o šeimos gydytojų yra tokių, kurie „į rankas“ gauna po 700 eurų.
„Dar didesnės žirklės slaugytojų. Rajoninėse ligoninėse ta pati slaugytoja už darbą rajone gauna 400 eurų, o Santariškėse – 800 eurų. Tai problema, nes įstaiga neuždirba pinigų. Vienas sprendimo būdų, kad ministras paima ir Vyriausybės nutarimu nustato, kiek turi uždirbti vienos ar kitos specialybės gydytojas, bet tai būtų sugrįžimas į planinę ekonomiką. Šiuo metu mažesnėje ligoninėse darbuotojų, ypač slaugytojų, sąskaita stengiamasi išlaikyti geresnius gydytojus, kurie ligoninių direktorių manymu, atneša pagrindinę naudą. Nors klausimas, ar tokios paslaugos reikalingos rajone. Taip žirklės susidaro.
Kitas dalykas, sako neleidžiat teikti paslaugų rajoninėse dėl to neuždirbam. Bet ar vilnietis, jei žino, kad Vilniuje lauks gydytojo specialisto konsultacijos 40 dienų, o Pasvalyje jau rytoj j5 priimtų, tikrai pasiryžtų važiuoti į Pasvalį?“, – komentavo P. Gradeckas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gruodį valdžia medikams davė pažadą, jog nuo gegužės gydytojai gaus vidutiniškai 300 eurų didesnį atlyginimą. Vidutinė jų alga turėtų siekti apie 1877 eurus. Slaugytojams algos vidutiniškai turėjo didėti 150 eurų ir siekti 952 eurus.
Medikų algoms didinti iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skiriama beveik 100 mln. eurų.
