Rusijos atominiam povandeniniam laivui nepavykus paleisti tarpžemyninės branduolinės raketos „Bulava“, nesėkmės priežastis šį kartą tirs ir šalies specialiosios tarnybos, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Strateginės paskirties atomlaivis „Jurij Dolgorukij“ liepos 15 d. Baltojoje pradėjo eilinį naujos kartos raketos branduolinės „Bulava“ bandymą. Dar birželio mėnesį Rusijos gynybos ministerijos atstovai, komentuodami „Bulava“ programos nesėkmes, viešai buvo užtikrinę, kad šį kartą „ji skris, tikrai skris“.
Tačiau naujausio bandymo metu vos pakilus raketai ėmė klaidingai veikti pirmoji jos pakopa, „Bulava“ nukrypo nuo kurso ir automatiškai susinaikino. Apie tai oficialiai buvo praneša tik kitą dieną, tai yra, liepos 16 –ąją. Tai jau 6-asis nesėkmingas jo bandymas iš 10 atliktų.
„Interfax“ duomenimis, šį kartą Rusijos specialiosios tarnybos iškėlė naują nesėkmės versiją – esą dėl nepakankamos darbų kokybės kontrolės gaminant raketos komponentus ir juos surinkinėjant į ją galėjo patekti nekokybiškų dalių.
Atsižvelgus į valstybinę naujosios raketos priėmimo į Rusijos karinio jūrų laivyno branduolinę ginkluotę reikšmę, ir viena, ir kita priežastis bus kvalifikuojama kaip diversija, teigia specialiųjų tarnybų atstovai.
Šaltiniai Rusijos kariniame – pramoniniame komplekse informavo, kad dėl nesėkmingo „Bulava“ bandymo gali būti pakeista „Bulava“ programos vadovybė.
Rusijos tarpžemyninė jūrinė raketa P30 3M30 „Bulava-30“ buvo sukurta Maskvos šilumos technikos institute. Šiomis naujos kartos raketomis turėjo būti apginkluoti naujieji Rusijos strateginiai povandeniniai laivai „Jurij Dolgorukij“, „Aleksandr Nevskij“ ir „Vladimir Monomach“. Kai kurie nepriklausomi Rusijos kariniai ekspertai „Bulava“ programą vadina pačia didžiausia šalyje karinės pramonės afera, nes minėtieji povandeniniai laivai buvo pradėti statyti nelaukiant „Bulava“ priėmimo į ginkluotę. Kitokio tipo raketoms jų šachtų nebeįmanoma pritaikyti, o perdaryti jas kainuotų brangiau, nei pastatyti naujus tokius laivus, teigia ekspertai.
