Kol kas galime būti ramūs: trijų Baltijos šalių oro erdvės saugumą iki pat 2018 m. turėtų užtikrinti NATO oro policijos misija. Kas bus po 2018 m.? Į tai niekas negali tiksliai atsakyti, tačiau jau dabar aišku, kad padangės saugumu mums teks pasirūpinti patiems ir kainuos tai dešimtis milijonus.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 m. Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta bent iki 2018 m. Lietuvos pareigūnai ir politikai neabejoja:
NATO partneriai iki 2018 m. oro policijos misiją tikrai pratęs.
„Tikimybė, kad nepratęs yra beveik lygi nuliui. Tikrai neabejoju, kad misija bus pratęsta“, - „Respublikai“ pareiškė Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkas Jonas Čekuolis.
Tačiau 2018 m. NATO šalys jau tikrai nustos saugoti Baltijos šalių oro erdvę, tad Lietuvai, Latvijai ir Estijai apsauga teks rūpintis savo jėgomis.
Baltijos šalys įsipareigojo iki 2011 m. išanalizuoti galimus oro policijos variantus po 2018 m. Planuojama, kad 2010-2011 m. Baltijos šalys, konsultuodamosios su sąjungininkais, priims sprendimus dėl oro policijos po 2018 m.
Vienas iš tokių sprendimų yra naikintuvų įsigijimas: Lietuva, Latvija ir Estija svarsto galimybę bendromis pastangomis įsigyti naikintuvus.
Švedija Baltijos šalims jau yra pasiūliusi pirkti savo naikintuvus „Gripen“.
Pasak krašto apsaugos ministro atstovės spaudai Rūtos Apeikytės, šiuo metu nėra jokio bendro Baltijos šalių sprendimo dėl naikintuvų įsigijimo ar neįsigijimo. Toks sprendimas bus priimtas tik tuomet, kai bus išanalizuotos įvairios alternatyvos ir bus pasiūlytas efektyviausias sprendimo variantas.
Gegužės pabaigoje Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dalyvaus Latvijoje vyksiančiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime, kuriame bus aptartas oro erdvės apsaugos po 2018 m. klausimas. Planuojama, kad ministrai patvirtins oro policijos nuo 2018 m. variantų studijos rengimo planą. Studija turėtų būti baigta iki 2010 m. sausio 1 d.
Krašto apsaugos ministerijos klerkai vengia kalbėti apie sprendimus, kurių teks imtis po 2018 m. Tokį valdininkų nenorą kalbėti galima suprasti: jau dabar aišku - koks sprendimas bebūtų priimtas, iš mokesčių mokėtojų jis pareikalaus dešimtis milijonų litų.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus, reikia susitaikyti su mintimi, kad bet kokiu atveju teks mokėti daug. Dabar svarstomi variantai, kaip tas išlaidas sumažinti.
Pasak A.Matulevičiaus, yra trys galimi variantai. Brangiausias, kai Lietuva savo pajėgomis įsigyja naikintuvus, tačiau toks variantas yra pats brangiausias ir mažiausiai tikėtinas. Kita galimybė: trys Baltijos šalys bendromis pajėgomis įsigyja naikintuvus. Ir realiausiai variantas: savotiškai NATO partnerių naikintuvų ir personalo nuoma už atitinkamą mokestį ar dalyvavimą vienokiose ar kitokiose karinėse misijose.
„Žinoma niekas už mus nemokės. Iš savo karinio biudžeto turėtume tai mokėti. Čia yra rimta suma. Šiandien dar nėra paskaičiuota, nenorėčiau eskaluoti ar burti. Vien naikintuvas kainuoja kelis dešimt milijonų“, - „Respublikai“ sakė A.Matulevičius.
