Pajamas slėpusiai Panevėžio bendrovei, jos direktorei bei sutuoktiniui inspektoriai paskaičiavo į biudžetą sumokėti 180 tūkst. eurų. Alaus barus valdanti bendrovė tariamai nuostolingą veiklą vykdė nuo pat įsikūrimo pradžios. Į bendrovės sąskaitą įnešamų didžiulių sumų bendrovės direktorė negalėjo pagrįsti jokiais legaliais pajamų šaltiniais.
Inspektoriai, patikrinę alaus barus Panevėžyje valdančią bendrovę, už pajamų slėpimą bei tariamai nuostolingą veiklą papildomai priskaičiavo per 140 tūkst. eurų mokesčių. Taip pat, kaip fizinis asmuo, buvo patikrinta ir įmonės direktorė. Ji į bendrovės sąskaitą grynaisiais neva įnešė beveik 200 tūkst. eurų, tačiau paprašyta negalėjo motyvuotai pagrįsti pajamų šaltinių ir, kaip įprasta, dangstėsi paskolų rašteliais. Už tai jai ir jos sutuoktiniui paskaičiuota į biudžetą sumokėti beveik 40 tūkst. eurų.
Atlikus įmonės veiklos rodiklių analizę inspektoriams kilo įtarimų dėl galimo pajamų neapskaitymo, nes įmonė metų metus deklaravo dirbanti nuostolingai. Tikrintinu penkerių metų laikotarpiu bendrovės deklaruojami nuostoliai siekė 123 tūkst. eurų.
Pinigus paskolino bendramoksliai?
Mokestinio patikrinimo metu analizuodami įmonės veiklos duomenis, inspektoriai taip pat vykdė ir tiesioginę veiklos stebėseną, buvo apskaičiuotas kiekvienos stebėjimo dienos valandinis gautų pajamų vidurkis. Mokesčių inspekcija pažymi, kad inspektorių stebėjimo metu bendrovės pajamos išaugdavo beveik penkis kartus ir tai tik patvirtino, kad siekiant susimažinti mokamus mokesčius buvo slepiamos pajamos.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Rasita Žilinskienė sako, kad patikrinimo metu apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai nustatė, jog per penkerius metus bendrovės direktorė ir vienintelė akcininkė į bendrovės sąskaitą grynaisiais neva įnešė beveik 200 tūkst. eurų ir tokiu būdu finansavo nuostolingą veiklą. Vėliau atlikus direktorės patikrinimą paaiškėjo, kad jos išlaidos viršijo legalias pajamas 175 tūkst. eurų.
Paprašius paaiškinti, iš kur pas direktorę, gaunančią tik minimalų atlyginimą, tokios lėšos, šioji motyvavo tuo, jog pinigus paskolinę buvę bendramoksliai, pažįstamų pensininkų pora, giminaičiai. Tai jie darė be galo pasitikėdami direktore – didžiules sumas skolino be jokių paskolos sutarčių, o tik brūkštelėję paskolų raštelius.
Pagal mokesčių inspekcijos surinktus duomenis, paskolas tariamai suteikę asmenys patys neturėjo tiek pinigų paskolinti.
Už nustatytus pažeidimus bendrovei mokesčių administratorius paskaičiavo į biudžetą sumokėti 141 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, taip pat įmokų į Garantinį fondą.
Pasak mokesčių inspekcijos, už tokią bendrovės nuslėptą sumą beveik pustrečio tūkstančio vaikų gali gauti valstybės paramą mokymo reikmenims įsigyti arba visus mokslo metus nemokamai maitinami gali būti 700 vaikų.
