Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per penkerius metus ugnyje žuvo 186 žmonės, kuriems buvo daugiau kaip 65-eri metai. Tai beveik trečdalis žūstančiųjų gaisruose.
Šiais metais iš 80 juose žuvusiųjų 28 gyventojams buvo daugiau nei 65-eri metai.
„Nors ugniagesiai dažnai praveria vyresnių žmonių namų duris, pataria jiems, kaip išvengti gaisrų, įrengia dūmų detektorius, bet vien mūsų pareigūnų pastangų neužtenka, kad jie galėtų būti saugūs ir nežūtų gaisruose,“ – sako šio departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas. - Todėl labai reikėtų tokių žmonių artimųjų ar kaimynų dėmesio, nes ugnis dažniau siaubia tuos, kurie jau nesugeba savimi pasirūpinti. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau žūsta ne tik atokiuose kaimuose, bet ir miestuose. Keisti šią situaciją galime tik vienydami visų pastangas ir telkdami visuomenę padėti savo artimui“.
Kaip teigia Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė, gaisro rizika senatvėje yra gan didelė. Pasak jos, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje dažniausiai gaisruose žūsta vyresnio amžiaus gyventojai. „Nudegimai ir apsinuodijimas dūmais, smalkėmis yra dažniausios vyresnių žmonių mirties priežastys. Ne vieną jų žūčiai pasmerkia ir vadinamasis tylusis žudikas – anglies monoksidas. Deja, vyresni žmonės neretai ir patys sukelia gaisrus, gamindami maistą, nesaugiai kūrendami krosnį ar naudodami šildymo prietaisus. Daug gyvybių gaisruose nusineša ir neatsargus rūkymas“, - vardija žūčių priežastis J. Knašienė.
Kodėl tikimybė žūti gaisre vyresniame amžiuje didėja? „Tokią riziką lemia progresuojantys organizmo pokyčiai, ligos, vaistų vartojimas, nesaugi aplinka. Vyresniame amžiuje prasčiau girdima ir matoma, silpsta uoslė, sunkiau judama, atsiranda atminties sutrikimų, - sako gydytoja geriatrė. – Dažniau gaisrus sukelia sergantieji Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis. Be to, vyresnius žmones neretai vargina kelios lėtinės ligos vienu metu. Jie vartoja daug vaistų, kurių sąveikos, pašaliniai reiškiniai, pavyzdžiui, sumišimas, gali sutrukdyti priimti reikiamą sprendimą gaisro atveju. Itin didelį pavojų kelia ir receptinių vaistų, ypač raminamųjų, vartojimas su alkoholiu. Tokie žmonės gaisre lėčiau reaguoja, nepajėgia laiku išeiti iš patalpos, nesugeba suvokti gaisro pavojaus“.
Pasak J. Knašienės, apie trečdalis visų vyresnių žmonių gyvena vieni, o apie 20 proc. jų yra ties skurdo ar žemiau skurdo ribos. O vienišumas ir skurdas yra priskiriami prie gaisro rizikos veiksnių.
Kad garbaus amžiaus žmonės jaustųsi saugesni, jiems būtinas artimųjų ar aplinkinių dėmesys. „Reikėtų pasirūpinti, kad senoliai turėtų tinkamus akinius, klausą ir judėjimą palaikančias priemones. Turėtų namuose būti ir aiškiai pažymėtas išėjimas, o prastai girdintiems įrengta mirksinti lemputė. Silpnos sveikatos žmonės turėtų būti įsikūrę taip, kad kuo arčiau jų būtų išėjimas iš būsto. Ir, žinoma, jų namuose reikėtų įrengti dūmų ir smalkių detektorius,“ - sako gydytoja geriatrė.
Taip pat ji pataria pagalbos telefono numerį 112 palikti gerai matomose vietose. Be to, garbaus amžiaus artimiesiems reikėtų įvesti ir skubios pagalbos mygtuką mobiliajame telefone.
J. Knašienės nuomone, labai svarbu ir gera kaimynystė: „Galima tik pasidžiaugti, jei kaimynai globoja vienišus neįgalius žmones. Jeigu to nėra, būtina užtikrinti, kad tokius asmenis lankytų socialinis darbuotojas.“
Pasak J. Knašienės, demencija sergantiems negalima palikti degtukų, žiebtuvėlių, būtina viryklių ir kitų prietaisų, galinčių sukelti gaisrą, apsauga. Norėdami užtikrinti tokių artimųjų saugumą, namuose turėtume jų nepalikti vienų.
Gamindami maistą vyresnio amžiaus žmonės kartais apdega, būna, kad pamiršta ant viryklės verdančius puodus, kurie smarkiai pridega. Jiems taip pat būtina pagalba, kad namuose, kuriuose kūrenamos krosnys, būtų laiku išvalyti dūmtraukiai.
Senoliai negeba įvertinti ir netvarkingos elektros instaliacijos pavojaus. Pasak gydytojo geriatrės, būtina pasitarti ir su gydytoju dėl raminamųjų vaistų vartojimo. O jeigu žmogus jau yra sukėlęs gaisrą, visada verta apsvarstyti, ar ne saugiau vienam gyvenančiam senoliui įsikurti ilgalaikės priežiūros įstaigoje.
