Pateikiame visą įrašą:
„Gal ir nereikėtų, bet labai norisi pasidalinti mintimis, kurios lydi šiomis dienomis.
Visų pirma, dar kartą nuoširdžiai apgailestauju dėl susiklosčiusios situacijos. Visi išgyvename stiprius jausmus ir tai labai nepaprasta.
Suprantu ir priimu žmonių pyktį ir reakcijas, kurių sulaukiu. Tikrai nelengva išbūti.
Ir ši situacija ir visuomenės reakcijos šalia visų neigiamų jausmų, nuomonių dar kartą parodo, kad mūsų visuomenėje jau tikrai vyksta pokytis. Kad mes tikrai esame dėmesingesni ir atidesni vaikams.
Tik pradėjusi darbą kartu su kolegomis siekiau ir dėjau dideles pastangas, kad keistųsi mūsų visų nuostatos ir požiūris į vaiką kaip į žmogų, į fizinių bausmių taikymą, į psichologinį vaikų vertinimą ir nuvertinimą, nes saugi ir laiminga vaikystė prasideda ir gali būti tik šeimose.
Nebijau prisiimti atsakomybės. Esu pasiruošusi, jeigu to reikės ir bus tokie sprendimai. Esu rami, nes tikrai žinau, kad visus tuos tris metus stengiausi, dariau viską nuoširdžiai, su empatija, įsiklausant į kiekvieno vaiko, šeimos, kolegos situaciją. Ar viskas pavyko? Ne, tikrai ne viskas. Ar galima buvo geriau? Taip, visuomet galima geriau. Ar padaryta klaidų? Taip, tikrai. Atleiskit už tai, bet žinau, kad tikrai stengiausi, man tai yra be galo svarbi misija.
Aš tikiu ir pasitikiu, kad kiekvienas iš mūsų, tiek vaiko teisių gynėjai, tiek visa visuomenė, esame teisingame kelyje ir pokytyje ir šio vykstančio proceso vaikų atžvilgiu jau nebepavyks sustabdyti.
Gal dar ne mūsų vaikai, bet jau mūsų vaikų vaikai augs tikrai emociškai sveikoje visuomenėje – tiek kiek tai įmanoma.
Ačiū visiems, kurie palaikote. Tikiu, kad nelengva nepasiklysti šiame emociniame lauke.
Bet labai kviečiu neprarasti pasitikėjimo vaiko teisių gynėjais, jais dirba daug nuoširdžių, atsidavusių žmonių, kuriems tikrai rūpi ir jie įgyvendina mūsų visų misiją, kad vaikai augtų saugūs, o esant poreikiui pagalba būtų suteikta.
Ir jeigu yra žmonių norinčių ir galinčių prisidėti – reaguoti, veikti ir padėti vaikui čia ir dabar – kviečiu prisijungti. Mes nesame kiti. Iš kažkur. Mes esame iš mūsų tos pačios mūsų visuomenės, kurie kartu mokomės ir augame“, – trečiadienį rašė I. Skuodienė.
Prakalbo mama
Po paviešinto sukrečiančio vaizdo įrašo, kuriame Palangos vaiko teisių apsaugos specialistai ir policija atima berniuką iš motinos, prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo tarnybą empatijos trūkumu. Anot jo, šio incidento metu „vaiko interesai valstybės institucijų buvo palikti nuošalyje“.
Tai jis antradienį pareiškė feisbuke:
„Nežinau, ar vakar buvo nors vienas žmogus, galėjęs be skausmo žiūrėti į sukrečiantį vaizdo įrašą iš Palangos.
Dar kartą pamatėme, kiek daug dar trūksta tarnyboms ir visuomenei iki nesuvaidinto, nebiurokratinio rūpinimosi vaikais.
Tėvų skyrybos, teismai, globos nustatymas, mamos ir tėčio kova, kurios epicentre atsiduria vaikas, jau yra didžiulis stresas.
Esame teisinė valstybė. Teismų sprendimai turi būti vykdomi tiek institucijų, tiek pačių piliečių. Tačiau kai į namus, tegul ir vykdyti teismo sprendimo, įžengia medikai, policininkai ir VAIKO TEISIŲ APSAUGOS darbuotojai, tikiesi, kad nors šį kartą vaikas bus ne kovos, ne barnių, o dėmesio ir rūpesčio centre.
Deja, įvykio Palangoje metu vaiko interesai valstybės institucijų buvo palikti nuošalyje. Jėgos panaudojimas prieš vaiką, tegul ir dėl geriausių ketinimų, yra nepriimtinas ir netoleruotinas. Tai nėra vaiko teisių apsauga, o greičiau atvirkščiai. Tarnybos neturėtų savo veiksmais sukelti vaikui papildomos traumuojančios patirties. Tarnybos privalo būti maksimaliai profesionalios ir mokėti elgtis užtikrinant geriausius vaiko interesus – matyti vaiko akimis ir elgtis atitinkamai“, – rašė G. Nausėda.
Nausėda: „Vaiko teisių apsaugos sistema privalo tarnauti vaikui ir tik vaikui“
Prezidentas pridūrė, kad šioje situacijoje yra būtinas skubus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus verdiktas.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministrė kartu su jos ministerijai pavaldžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo nedelsiant įvertinti šią konkrečią situaciją ir dalyvavusių tarnybų darbuotojų veiksmus, atlikti išsamų šios situacijos tyrimą ir imtis greitų bei efektyvių priemonių, kurios užtikrintų, kad tokios situacijos nepasikartotų ir specialistai naudotų tik tinkamus ir vaiko gerovę atitinkančius metodus.
Vaiko teisių apsaugos sistema privalo tarnauti vaikui ir tik vaikui.
Negali šioje jautrioje sistemoje dirbti žmonės, išsioperavę empatijos ir gailesčio silpnesniajam jausmą“, – pridūrė jis.
Prakalbo motina
Edita Bandonytė-Nedzin teigia ne kartą pati prašiusi pagalbos, bet į ją esą niekas neatsižvelgė. „Mano sūnų šis atėmimas tikrai sužalojo“, – tvirtina atimto berniuko motina.
Įspėjame, kad vaizdo įrašas gali šokiruoti jautresnius skaitytojus.
E. Bandonytė-Nedzin patvirtino, kad vaizdo įrašas nufilmuotas rugsėjo 21 dieną.
„Vaikas buvo atimtas, kaip suprantu, mano sutuoktinio prašymu. Pasikreipimu į pareigūnus ir į Alytaus Vaiko teises“, – „Alytaus TV“ kalbėjo atimto berniuko mama.
Vis tik Alytaus Vaiko teisių gynėjai šį faktą neigia.
„Tai būti tarpinstitucinis susikalbėjimas, apie ką jau labai ilgai kalbama. Tikrasis susikalbėjimas, o ne kaltės dangstymas ir manipuliacijos. Todėl aš nenoriu daug komentuoti, nes neturiu daug teisės“, – pridūrė motina.
„Dėl ko vaikas buvo atimtas? Aš dėl to šiandien ir sėdžiu čia, dėl to prašau visų pagalbos. Žinau, kad man padėti paprasti žmonės negalės, bet gal tie žmonės, kurie sėdi aukštuose postuose mane išgirs. Gal bus priimti kokie sprendimai. Gal aš galėsiu būti gyva patirtis ar žmogus, kuris galėčiau prie to prisidėti. Nes man tikrai labai liūdna, kada į žmogų žiūrima kaip į daiktą. Mano sūnus nėra daiktas. Jo reikia išklausyti ir girdėti, ko prašo. Juk Vaiko teisių institucija vaikus kažkiek turėtų girdėti, ko prašo“, – sako E. Bandonytė-Nedzin.
Teigia, kad prašė pagalbos
Atimto berniuko motina teigia, kad ir ji pati ne sykį kreipėsi į Vaiko teises – rašė laiškus, prašymus.
„Mes pateikėme visus dokumentus – teisės psichologo išvadą, ką patiria vaikas aplinkoje, kurioje gyvena jau ilgą laiką. Mes tikrai kreipėmės į medikus. Negali būti taip viskas paprasta šiame gyvenime, negalima eiti paprasčiausiu keliu. Mes prašėme pagalbos su vaiku. Niekas į mūsų pagalbos prašymus neatsižvelgė. Todėl vaikas ir nenorėjo grįžti.
Aš, motina, būčiau pati laimingiausia, jei jis noriai būtų grįžęs į tą aplinką. Aš nebūčiau čia sėdėjusi. Aš nenoriu čia sėdėti. Nenoriu sėdėti ir būti tokioje situacijoje“, – tvirtino ji.
Vis tik naujienų portalui tv3.lt perduotame Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės komentare nurodoma, kad šeimai pagalba suteikiama jau kurį laiką. O „dėl grėsmės, kilusios vaiko saugumui, teko priimti sprendimą perkelti jį į saugią aplinką“.
„Šioje konkrečioje situacijoje 2022 m. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, dėl kurio teismas, įvertinęs visas aplinkybes, ikiteisminių tyrimų medžiagą, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir bendravimo tvarką su mama. Reikėtų paminėti, kad mama su vaiku jau kurį laiką slapstėsi, ėmėsi visų veiksmų, kad vaikas nebūtų sugrąžintas tėvui, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Per tą laikotarpį vaikui nebuvo sudarytos sąlygos lankyti ugdymo įstaigos, gyventi įprastą socialinį gyvenimą, bendrauti su kitais artimaisiais. Tad 2023 m. rugsėjo mėnesį teismas skubiai įpareigojo mamą perduoti vaiką tėvui po teismo sprendimo, tačiau mamai nevykdant šio sprendimo, jį įgyvendinti patikėta vaiko teisių gynėjams“, – rašoma vaiko teisių atsakyme.
Viešai prabilo ir pats vaiko tėvas
Interviu naujienų portalui tv3.lt vyriškis pasakojo, kad nuo pat skyrybų 2018-aisiais buvusios sutuoktinės yra nuolat kaltinamas nebūtais dalykais, nors nė vienas kaltinimas nepasitvirtino. Pašnekovas teigia, kad po skyrybų buvo sutikęs, jog sūnus gyventų su savo mama, tačiau net tuomet moteris nesiliovė kaltinti buvusio sutuoktinio.
„Su buvusia žmona mes esame išsiskyrę nuo 2018 metų. Tas visas gyvenimas santuokoje iš tikrųjų buvo įtemptas, įtempti santykiai buvo tarp mūsų. O kai išsiskyrėm, tai prasidėjo bandymai, ar tai kerštauti, ar susidoroti įvairiais būdais, o į tai buvo įtrauktas mūsų mažametis sūnus. Nuo 2018 metų esu kaltinamas įvairiais dalykais, ne vienas buvo ikiteisminis tyrimas. Visi, aišku, buvo nutraukti, nes nepasitvirtino. Ji mane kaltino, kad aš smurtauju prieš vaiką, kad aš vaiką mušu“, – pasakojo berniuko tėtis.
Nors socialiniuose tinkluose berniuko tėvų vardai buvo paviešinti, bet portalas neskelbs vardų ir pavardžių, siekiant apsaugoti mažamečio vaiko interesus.
Socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai su policijos pareigūnais bando atskirti vaiką nuo mamos, kad grąžintų tėčiui, susilaukė nevienareikšmiško vertinimo. Viena vertus, procesas buvo visiškai nesuvaldytas, vaikas klykė ir šaukė „mamyte“, o specialistai ir pareigūnai, regis, nežinojo, ką daryti. Kita vertus, mama pati skatino vaiko nerimą, nenuramino sūnaus, elgėsi priešingai vaiko interesams.
Vaiko paėmimas iš mamos ir perdavimas tėčiui įvyko vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, nes vaiko gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su tėčiu, o mama galėjo pasiimti sūnų kas antrą savaitgalį ir atostogoms. Civilinė byla dėl galutinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo vis dar vyksta ir yra nebaigta.
Apkaltino buvusį sutuoktinį baisiais dalykais
Pasak berniuko tėčio, po skyrybų su buvusia sutuoktine abu gyveno tame pačiame Alytaus mieste. Tačiau vienu metu 2021 metais buvusi sutuoktinė ir vaikas tiesiog dingo, tad vyriškis kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus skyrių, prašydamas padėti surasti mažametį sūnų.
Buvusi sutuoktinė ir vaikas rasti Vilniuje, tuomet padedant vaiko teisėms įvyko mediacija ir buvę sutuoktiniai sugebėjo sutarti dėl bendravimo su vaiku, vaiko išlaikymo, o vaikas turėjo gyventi su mama. Viskas atrodė normalu, vyras matėsi su vaiku, kaip sutarta, bet 2021 metų gruodį moteris ištaisė dovaną – apskundė policijai, neva buvęs vyras tvirkina sūnų.
„Man uždėjo tas kardomąsias priemones, nebendrauti, neieškoti jokio kontakto su sūnumi, ir tai tęsėsi iki 2022 metų liepos mėnesio 10 dienos, kai buvo nutrauktas tyrimas ir nenustatyta nusikalstama veika. Netgi galėčiau pakomentuoti teismo ekspertų išvadą, kai buvo bendrauta su pačiu sūnumi dėl šios situacijos ir buvo nustatyta, kad buvo daroma motinos įtaka vaikui, kad vaikas nesuvokia bendros situacijos, tarp mūsų vykstančių konfliktų bei pats išgyvena lojalumo konfliktą ir mamos akivaizdoje slopina prieraišumą man“, – pasakojo vyriškis.
Panašiu metu, tai yra 2022 metų rugpjūčio mėnesį, vaikas pasiskundė psichologei, kad mama jam sudavė per veidą, todėl natūraliai pradėtas tyrimas prieš mamą, o vaikas perkeltas į saugią aplinką, pas savo senelę.
„Kiek man žinoma, pačiai mamai pablogėjo nervinė būklė, nežinau, kaip išsireikšti. Ir kiek žinau, rugpjūčio mėnesį ji nesusivaldžiusi trenkė sūnui per veidą. Apie tai vaikas pasipasakojo psichologams ir po šito įvykio vaikas buvo paimtas. Iš pradžių perduotas senelei, jos mamai, pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš vaiko mamą. Man skambino iš vaikų teisių, ar aš galiu pasiimti sūnų, bet aš iškart negalėjau, nes nežinojau, ar prieš mane tyrimas pilnai nutrauktas, nes dar buvo galimybė apskųsti. Tai šiek tiek užtruko, kol vaikas pas mane atsidūrė rugpjūčio mėnesio pabaigoje“, – košmarą pamena berniuko tėtis.
Traumatologas surašė viską, ką galvoja
Kadangi kaltinimai tėčiui nepasitvirtino, o prieš mamą pradėtas tyrimas, Alytaus miesto apylinkės teismas laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, o mamai leido matytis dukart per savaitę socialinių paslaugų centre. Kartais susitikimuose dalyvaudavo psichologas.
„Bet ji tuos konfliktus visą laiką keldavo. Mačiau, ji paviešinusi, kad metus laiko vaiko nematė, bet tai grynas melas. Vaikas visą laiką būdavo nuvežtas į susitikimus, nebuvo nuvežtas nebent tuo atveju, jei sirgo“, – pažymi vyras.
2023 metų birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas pertvarkė mamos bendravimą su vaiku, numatydamas geresnes sąlygas: jai buvo galima kas antrą savaitgalį pasiimti vaiką bei numatytos 14 dienų atostogos su berniuku.
„Kai pasiėmė pirmą kartą – grąžino, antrą kartą – grąžino. Bet ten visokių tokių dalykų atsitiko: ji pradėjo vežioti vaiką į Santariškių klinikas pas psichiatrus, nes vaikui esą atsirado emocijų sutrikimai, depresija, panikos priepuoliai, prirašyta vaikui psichotropinių vaistų. Tas vaikas buvo padarytas vos ne psichiškai nesveiku. Jinai realiai net nelabai slėpė, kad teismo nutarties nesilaikys, vaiko negrąžins, vežiojo pas visokius gydytojus, net buvo nuvežusi pas traumatologą, bet šis e.sveikatoje įrašė, kad mama yra konfliktiška, nuolatos pertraukinėja, neteisingai interpretuoja gydytojo pasakytus žodžius, taiko psichologinį spaudimą prieš gydytojus ir personalą. Matomai buvo ieškoma kažkokių įrodymų, kad neva aš prieš vaiką smurtauju? Ta prasme vėl pradėjo naudotis vaiku, kad pakenktų man“, – spėjo pašnekovas.
Šių metų liepos mėnesį berniuką pasiėmusi mama tėvui jo jau negrąžino ir ėmė slapstytis, todėl buvo paskelbta jų paieška, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. įpareigojo mamą kuo skubiau grąžinti vaiką tėčiui. Kadangi policija nustatė, kad moteris su vaiku yra Palangoje, tai pareigūnai su vaiko teisių specialistais nutarė paimti vaiką prievartą.
Pats procesas įvyko baisiai, jį nufilmavo moters patikėtinis, o pati mama neseniai paviešino jį socialiniuose tinkluose, nors įvykis įvyko rugsėjo 21 dieną. Pasakyti tiksliai neįmanoma, bet gali būti, kad paviešinti vaizdo įrašą moteris nusprendė, nes kitą savaitę vyks dar vienas teismo posėdis, kuriame toliau nagrinėjama civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Vyro teigimu, pati moteris įrašą iš savo sienos socialiniame tinkle ištrynė, bet jis buvo išplatintas kitų asmenų.
„Nežinau, jis tada (po paėmimo) parvažiavo namo, pamatė mane, šoko ant manęs, apsikabino, vaikas buvo tvarkoje. Šiai dienai vaikas sveikas, neturi panikos priepuolių ar depresijos, eina į mokyklą, turi daug draugų, yra išrinktas seniūno pavaduotoju. Jis bendraujantis protingas vaikas. Jokių tokių problemų neturi, kurias turėjo būdamas su pačia mama. Tai labai keista. Aš nesu gydytojas, nesu ekspertas, bet, manau, kad gydytojai psichologai ir psichiatrai išsakytų nuomonę dėl to. Kiek esu klausęs, dėl ko taip atsitinka, tai psichologai dažnai sako, kad vaikas serga tomis ligomis, kokioje aplinkoje gyvena“, – svarstė vyriškis.
Žala vaikui: kodėl apie tai nepagalvota?
Pasak pašnekovo, po įrašo paviešinimo sūnaus emocinė būklė pablogėjo, nes jį atpažino klasės draugai, visi klausinėja, kas čia nutiko. Berniukas kelias dienas neina į mokyklą, jam kuriam laikui bus taikomas nuotolinis mokymas. Bet dėl slapstymosi su mama berniukas praleido vos ne visą rugsėjį mokymosi.
„Šiandien jis nebuvo mokykloje ir rytoj neis, sutarta dėl nuotolinio mokymosi. Gal per kurį laiką situacija nurims. Bet vaikas turi savo telefoną, jam paskambina klasės draugai, klausinėja. Ten jeigu ne iš blogos valios paklaus, tai viskas gerai, bet jeigu prasidės niekinimas, tyčiojimasis mokykloje, tai nėra gerai. Aš jo negaliu perkelti nei į kitą mokyklą, nei į kitą klasę, nes visa Lietuva matė įrašą“, – teigia vyras.
„Buvau apšmeižtas ir pedofilu, ir visokiu. Pats vaikas yra sakęs, kad jam mama liepė sakyti taip, kad mama kalba negražius dalykus. Pats vaikas tai pasako ir ne vieną kartą. Jūs vieną dalyką supraskit: pas mane nuo 2021 metų nuolatos lankosi socialiniai darbuotojai, vaiko teisių atstovai, vaikas eina į mokyklą, jei susirgo, vaikas vedamas pas šeimos gydytoją. Tai jeigu vaikas būtų mušamas ar kažkas jam būtų negerai, tai viskas būtų pastebėta ir vaikas būtų iš manęs paimtas“, – stebisi pašnekovas.
„Kitas dalykas, aš turiu šeimą, mes šiuo metu gyvename keturiese: dabartinė žmona, jos dukra, mano sūnus ir aš. Mes labai puikiai visi sutariame ir jokių problemų pas mus nėra. Visi čia sako, kokia mama yra gera. Tvarkoje, mama gera. Aš niekada jai nedraudžiau su vaiku bendrauti, niekada netrukdžiau, nebent pats vaikas nenori, tai čia jau jo pasirinkimas. Bet šiai dienai, kokią žalą ji padarė vaikui, tai aš neįsivaizduoju, kada bus atstatyta ta žala. Vaiką jau klasės draugai kamantinėja, internete paplitę, dar neaišku, iki ko nueis. Sūnus jaudinasi, nežino, ką pasakyti, kaip kalbėti kitiems vaikams, ar meluoti, ar nemeluoti. Motinai taip elgtis ir vadinti save motina iš didžiosios raidės, tai aš nemanau, kad ji turėtų vadinti save mama“, – pasipiktinimo neslėpė pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad yra kreipęsis į policiją dėl buvusios sutuoktinės piktnaudžiavimo motinos teisėmis, nes jam susidarė įspūdis, kad mama daro spaudimą vaikui. Vyras teigia, kad buvusi sutuoktinė jo gyvenimą pavertė košmaru, nes 2021-2022 metais namuose nuolat zujo socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių specialistai, medikai ir policininkai. Galiausiai, jo teigimu, moteriai skirta bauda už melagingus pranešimus.
„Ji skambina policijai, kad aš vaikus tvirkinu. Atvažiuoja policija, pasišneka su berniuku ir mergaite, išvažiuoja. Vaikams keliamas stresas. Kitas dalykas, ta mergaitė išvis ne prie ko, nesusijusi. Vėl tą pačią dieną kviečia policiją, atvažiuoja su medikų brigada, veržiasi pas mane į butą, kad vaikas sumuštas, leiskit medikams apžiūrėt. Tam vaikui vėl stresas, persimainęs, nesupranta, kas darosi. Medikai apžiūri, viskas tvarkoje tam vaikui. Vaikas pasako, kad niekas jo neskriaudžia, medikai išvažiuoja, tai po tų įvykių ji buvo nubausta“, – sako pašnekovas.
Tačiau skundai nesiliovė ir po vaiko perdavimo tėčiui. Prieš maždaug savaitę moteris, pasak buvusio sutuoktinio, vėl apkaltino jį vaiko tvirkinimu, pareigūnai taip pat buvo atvykę, nes vaikas nekėlė mamai telefono ragelio. „Taip ir gyvenam“, – nusivylimo neslepia vyriškis.
„Nežinau, kada čia baigsis tie dalykai. Ir patys esam pavargę. Jeigu tam vaikui tikrai būtų gerai pas mamą, taigi aš neprieštarauju. Neprieštaravau ir anksčiau, kai skyrėmės, pilnumoje sutikau, kad vaikas gyventų pas ją, nebuvo problemų. Bet jai pastoviai kažkas negerai. Kiek aš žinau, jai buvo rekomendacijos išsitirti nuodugniai psichinę būklę, bet, kiek žinau, iki šios dienos to nėra. Tik yra pateikusi vairuotojo pažymėjimo medicininę pažymą“, – nurodo vyras
