Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėja per sieną pasiuntė šimtus balionų su cigarečių nuorūkomis ir tualetiniu popieriumi, reaguodama į naują Pietų Korėjos aktyvistų paleistų balionų su prieš Pchenjaną nukreipta propaganda pliūpsnį. Seulas teisiškai yra bejėgis užkirsti kelią tokiems Pietų Korėjos aktyvistų veiksmams.
Reaguodama į Šiaurės Korėjos paleistus balionus, Pietų Korėjos vyriausybė visiškai sustabdė 2018 metų kariškių susitarimą su Pchenjanu dėl įtampos mažinimo ir atnaujino propagandos per garsiakalbius kampanijas prieš Šiaurės Korėją pasienyje, taip įsiutindama Pchenjaną. Šis perspėjo Seulą, kad Pietų Korėja kelia „naują krizę“.
Kim Jong Uno sesuo ir pagrindinė vyriausybės atstovė Kim Yo Jong anksti pirmadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad Pietų Korėja „patirs karčią gėdą be paliovos rinkdama makulatūrą ir tai bus jos kasdienis darbas“.
Pareiškime, kurį perdavė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA), ji aktyvistų siunčiamus lankstinukus pavadino psichologiniu karu ir perspėjo, kad jei Seulas jų nesustabdys ir neatšauks propagandos per garsiakalbius kampanijų, Šiaurės Korėja imsis atsakomųjų veiksmų.
„Jei Pietų Korėja tuo pačiu metu vykdys lankstinukų platinimo ir garsiakalbių transliavimo provokacijas per sieną, ji neabejotinai sulauks naujo KLDR atsako“, – sakė ji.
Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad Šiaurės Korėja per naktį paleido apie 310 balionų su šiukšlėmis.
„Vėlai sekmadienį išsiųstoje naujausioje balionų su šiukšlėmis partijoje buvo makulatūros ir plastiko, tačiau nuodingų medžiagų kol kas neaptikta“, – pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi Jungtiniu štabų vadų komitetu.
„Pranoksta bet kokį mūsų įsivaizdavimą“
Kim Jong Uno sesers pareiškimas rodo, kad „Šiaurės Korėja kelia balsą siekdama perkelti kaltę dėl dabartinės padėties Pietų Korėjai ir pateisinti savo provokacijas“, naujienų agentūrai AFP sakė Šiaurės Korėjos studijų universiteto profesorius Kim Dong-yubas (Kim Dongjubas).
Tikėtina, kad eskalavimo ciklas tęsis ir „Šiaurės Korėja padarys ką nors, kas pranoksta bet kokį mūsų įsivaizdavimą“, sakė Kim Dong-yubas.
Pchenjanas galėtų padaryti „ką nors kūrybiško, pavyzdžiui, mėtyti miltus, taip sukeldamas visišką paniką Pietų Korėjoje ir pradžiugindamas save“, pridūrė Kim Dong-yubas, turėdamas omenyje Šiaurės Korėjos galimybę imituoti biologinę ataką prieš Pietų Korėją.
Balionų su šiukšlėmis kampanija prasidėjo gegužės viduryje, kai Pietų Korėjos aktyvistai, įskaitant Šiaurės Korėjos perbėgėlius, į šiaurinę kaimynę išsiuntė dešimtis laiškų su prieš Kim Jong Uną nukreipta propaganda ir korėjietiškos popmuzikos įrašais.
Atsakydamas į tai Pchenjanas paleido per sieną daugiau kaip tūkstantį balionų su šiukšlėmis. Seulas tai pasmerkė kaip žemo lygio žingsnį ir teigė, kad taip pažeidžiamas paliaubų susitarimas, kuriuo baigėsi 1950–1953 metų Korėjos karo veiksmai.
Reaguodamas į Šiaurės Korėjos paleidimus, Seulas visiškai sustabdė 2018 metų karinį susitarimą su Pchenjanu dėl įtampos mažinimo ir atnaujino propagandos per garsiakalbius kampanijas prieš Šiaurės Korėją pasienyje.
2018 metais, pagerėjus abejų Korėjų tarpusavio santykiams, šalių lyderiai susitarė „visiškai nutraukti visus priešiškus veiksmus vienas kito atžvilgiu visose srityse, įskaitant sausumą, orą ir jūrą“, taip pat ir „lankstinukų platinimą“.
2020-aisiais Pietų Korėjos parlamentas priėmė įstatymą, pagal kurį lankstinukų siuntimas į Šiaurės Korėją laikomas nusikalstama veika.
Tačiau aktyvistai nesustojo, o pernai Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas panaikino 2020-ųjų įstatymą, kuriuo kriminalizuotas prieš Pchenjaną nukreiptų propagandinių lankstinukų siuntimas į Šiaurės Korėją, ir pavadino jį nepagrįstu žodžio laisvės ribojimu.
Transliacijos per garsiakalbius, kurios buvo pradėtos dar Korėjos karo metais, siutina Pchenjaną ir anksčiau jis yra grasinęs artilerijos smūgiais prieš juos, jei jie nebus išjungti.