Žlugus komunizmui, anglų kalba Vidurio Europoje tapo viena svarbiausių gyvenimą palengvinančių priemonių, padedančių tiek susirasti darbą, tiek pramogauti internete.
Komunistų laikas buvusi privaloma rusų kalba nuo 1989 metų pamažu traukiasi ir užleidžią vietą anglų ir kiek mažiau vokiečių kalboms, teigia Vienos universiteto kalbų dėstytojas Hansas Juergenas Krummas (Hansas Jurgenas Krumas), kuris vadovauja tyrimui apie kalbų mokymą Vidurio Europoje.
Čekijoje ir Vengrijoje rusų kalba praktiškai išnyko iš mokyklų programų.
Anksčiau Jugoslavijai priklausiusioje Slovėnijoje rusų kalba dėstoma tik 1,4 proc. mokyklų, o Lenkijoje, kurioje 1992 metais rusų kalbos pamokas siūlė viena iš trijų mokyklų, dabar šią kalbą galima pasirinkti mokytis tik 10 proc. mokyklų.
Išimtis iš bendros tendencijos yra tik Baltijos valstybės, Lietuva, Latvija ir Estija, kur gyvena gausios rusakalbių bendruomenės.
"Anglų kalba yra dominuojanti pasaulyje kalba, kokia anksčiau buvo prancūzų kalba. Ji yra globalizacijos ir tarptautinių organizacijų kalba, todėl logiška, kad ji įsišaknys Vidurio Europoje kaip anksčiau Vakarų Europos valstybėse", - sakė H. J. Krummas.
Williamo Shakespeare'as (Viljamo Šekspyro) ir Williamo Butlerio Yeatso (Viljamo Batlerio Jeitso) kalbą labiausiai trokšta išmokti jaunimas, kuriam tai yra Vakarų simbolis, kelias į amerikiečių kultūrą bei daugiatautes kompanijas, pastaraisiais metais atgaivinusias regiono ekonomiką.
Regiono šalių švietimo ministerijų pateikta statistika rodo, kad šiuo metu anglų kalba mokyklose paplitusi daug labiau nei vokiečių. Kalbą besimokančių mokinių skaičius varijuoja nuo 50 iki 80 procentų.
Valdžios duomenimis, tokia pat tendencija išlieka ir tolesnėse išsilavinimo pakopose, ypač privačiuose institutuose.
Lenkijoje veikiančiame privačiame Berlitzo (Berlico) institute daugiau kaip pusė mokinių mokosi anglų kalbos.
Prahoje autobusuose ir tramvajus dažnai galima pamatyti keleivių, studijuojančių anglų kalbos vadovėlius. Panašu, kad vokiečių kalbos mieste intensyviai niekas nesimoko.
"Po 1989-ųjų vokiečių kalbos paklausa staigiai išaugo, tačiau nuo 1995 metų ji vėl ėmė mažėti", - sakė H. J. Krummas.
"Vokiečių kalba dabar yra įsitvirtinusi antroje vietoje po anglų, nes tai Vidurio Europos šalių kaimynų kalba, ja kalbama Europos Sąjungoje ir ji pagerina galimybes gauti darbą", - pridūrė jis.
Pasak mokslininko, vokiečių kalba taip pat asocijuojasi su nacizmu tose šalyse, kurios ilgus šimtmečius buvo dominuojamos vokiečių, kol Antrajame pasauliniame kare buvo nugalėtas Trečiasis reichas.
Vienos universiteto profesorius Rudolfas De Cillia (Rudolfas De Silja) mano, jog trumpalaikė vokiečių kalbos paklausa buvo užprogramuota, nes iš karto po komunizmo žlugimo anglų kalbos mokytojų nepakako patenkinti kilusią paklausą.
"Praėjusio dešimtmečio pradžioje vokiečių kalbos pozicijos sustiprėjo, nes nepakako anglų kalbos mokytojų patenkinti staigią šios kalbos paklausą, kai rusų kalba tapo nebereikalinga", - sakė jis.
Kai kurie žmonės, metę rusų kalbą, ėmėsi mokytis prancūzų, tačiau Vidurio Europoje ji nėra reikšminga, išskyrus Rumuniją bei kiek mažiau - Bulgariją. Šios dvi šalys norėtų prisijungti prie Europos Sąjungos 2007 metais.
Tačiau, kai kurių žmonių manymu, antrosios Vakarų Europos kalbos pozicijos žemyne dar labiau sustiprės.
"Mes manome, kad plečiantis ES plis ir prancūzų kalba", - teigė Estijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Jam nepritaria R. De Cillia, kuris teigia, kad prancūzų ir vokiečių kalbos nebus reikšmingos, jei ES aktyviai nesieks įtvirtinti daugiakalbiškumo.
"Jei mes manome, jog daugiakalbiškumas yra svarbi Europos palikimo dalis, atėjo pats laikas juo pasirūpinti", - ragino jis.
AFP-BNS
