Po karinių veiksmų Gruzijoje Lietuva imasi peržiūrėti savo gynybos strategiją. Anot krašto apsaugos ministro, Lietuvai turėtų būti pamoka, kad tris kartus didesnei Gruzijos kariuomenei nepavyko apsiginti. Ekspertai tikina, kad atsisakydama šauktinių kariuomenės Lietuva daro klaidą.
Po Rusijos atakų prieš Gruziją karo, politikos ir diplomatijos ekspertams pavesta pateikti siūlymus, ką reikėtų pakeisti Lietuvos gynyboje. Pasak krašto apsaugos ministro, įvykiai Gruzijoje parodė, kad net ir labai gausi šauktinių kariuomenė nesugebėjo atremti Rusijos agresijos.
„Dabar dirba mūsų specialistai. Informacija surenkama Gruzijoje ir analizuojama. Jeigu reikės kažkokių korekcijų dabar vykdomame transformacijos procese, mes jas padarysim“, - sakė ministras Juozas Olekas.
Pasak J. Oleko, atsisakydama šauktinių Lietuva eina teisingu keliu, tik gal reikia greičiau pereiti prie profesionalų. Esą metus tarnaujantis šauktinis gali atlikti tik elementarius dalykus, o mažiausia ketverius metus tarnaujantis profesionalas viską atlieka daug geriau.
Gynybos štabo viršininkas Kęstutis Macijauskas sakė, kad gynybos strategija yra adekvati dabartinėms grėsmėms, o tos grėsmės nuolatos keičiasi.
Tuo tarpu buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis mato nemažai klaidų kariuomenės transformacijoje. „Buvo panaikinti koviniai batalionai, reguliari kariuomenė sumažinta. Dabar panaikinimas šauktinės kariuomenės irgi yra didelė klaida. Nebus rezervo kuriama, iš kur tas rezervas ateis? Kitas dalykas, kad kokybė kris kariuomenėje“, - sakė J. Kronkaitis.
Dėl galimų gynybos strategijos pakeitimų Lietuva kol kas nešaukia Valstybės gynimo tarybos posėdžio. Esą laukia ekspertų siūlymų. Šie, anot krašto apsaugos ministro, situaciją analizuos dar kelias savaites. Galimą Rusijos grėsmę latviai aptarė jau praeitą savaitę.
Prezidentas partijas ragina susilaikyti nuo esą priešrinkiminių raginimų grįžti prie šauktinių kariuomenės. Esą ramiai apsvarsčiusi karinio išpuolio aplinkybes Lietuva ir sušauks Gynybos tarybą.
