Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Lietuva susiduria su egzistencine grėsme. Pasak jo, situacija Ukrainoje neįkvepia, o kitas Kremliaus taikinys būsime mes. Užsienio reikalų ministras tikina, kad optimizmo mažai, tad turime drąsiai kalbėti apie ryžtingesnius sprendimus dėl nacionalinio saugumo.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime buvo paklausta, ar po tokių kalbų yra svarstymų kažkaip padidinti finansavimą gynybai.
„Čia nei kažkaip, nei kažką. Čia ne kalba, kai mes kalbame apie dalykus, kad reikia kažkaip daryti ar kažką daryti. Reikia daryti labai konkrečius dalykus ir tai yra numatyta ateinančių metų biudžete“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Ji priminė, kad per šios Vyriausybės kadenciją išlaidos gynybai padvigubėjo.
„Tai nemažas augimas, kaip per vienos Vyriausybės kadenciją. Plius, dabar turime artimiausio laikotarpio labai svarbų uždavinį – sudaryti sąlygas Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą.
Tai yra šalia mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimo, šalia to, ką esame suplanavę stiprinant mūsų ginkluotąsias pajėgas. Tikrai tuo tikslu bus nemažos investicijos artėjančiais metais atliekamos ir iš solidarumo įnašo, ir iš skolintų lėšų, jei poreikis bus. Taip pat ir karinio mobilumo projektai, kurie yra susiję su Lietuvos saugumu, nors tai gali būti dviguba paskirtis, ir civilinė paskirtis, ir karinė, kaip keliai ir „Rail Baltica“, su intensyvumu bus tęsiami artėjančiais metais“, – dėstė I. Šimonytė.
Skaistė: norint labiau finansuoti krašto apsaugą, reikia plataus politinio sutarimo
Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai, reikia plataus politinio sutarimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Jeigu tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra prioritetas ir strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir susiderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministrė.
„Be papildomų pajamų šaltinių kol kas tai tiesiog yra „tėvynę myliu labiau žodžiais, o ne darbais“, – sakė ji.
G. Skaistės teigimu, norint gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), „reikia biudžeto pajamas padidinti 0,5 proc. BVP arba 400 mln. eurų, „kadangi kitais metais nebebus solidarumo įnašo pajamų“.
Konservatorius Vilius Semeška finansų ministrės klausė, kokios galimybės kitais metais didinti po vieną punktą GPM ir PVM mokesčius ir gautas papildomas pajamas nukreipti gynybos biudžeto didinimui.
G. Skaistės tvirtinimu, iš 1 procentinio punkto PVM būtų galima į biudžetą surinkti papildomai 270 mln. eurų pajamų.
Dalis ekspertų sako, kad Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai planuoja skirti 2,71 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio teigimu, išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais.
