VMI.Geranoriškai nepatikslinęs deklaracijos, Panevėžio verslininkas sulaukė mokestinio tyrimo, o vėliau ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimo. Tada į valstybės biudžetą teko sumokėti daugiau nei 170 tūkst. litų mokesčių.
Siekė išvengti mokesčių
Bendrovė į inspektorių akiratį pateko vykdant VMI projektą „Nuostolinga įmonė“.
Panevėžio apskrities VMI specialistai išaiškino, kad mažmenine prekyba pramoninėmis prekėmis užsiimanti įmonė nuo pat įkūrimo pradžios dirbo nuostolingai, tačiau rinkoje sugebėjo išsilaikyti dešimtmetį. Inspektoriai įrodė, kad nuostoliai buvo tik menami, siekiant išvengti mokesčių.
Atlikus veiklos analizę inspektoriams kilo įtarimų dėl galimo pajamų neapskaitymo, nes per dešimtmetį įmonė pelningai dirbo tik vienerius metus. Paprašytas paaiškinti, bendrovės vadovas teigė, kad nuostolingą verslą gelbėja įnešdamas savo ir žmonos santaupas, be to, pinigų padovanojusi mama, paskolinę giminaičiai ir draugai. Kaip vėliau paaiškėjo, iš viso buvo įnešta per 700 tūkst. litų.
Išvadų nepadarė
„Vadovaujantis ekonomine logika, nuostolinga veikla gali būti tik tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu. Kai įmonė veikia nepelningai ir tai tęsiasi visą veiklos laikotarpį, o įmonės savininkas deklaruoja investuojantis į verslą gana nemažas pinigines lėšas, tada sudaromos pagrįstos prielaidos abejoti įmonės deklaruojamų veiklos rezultatų tikrumu.
Į inspekciją iškviestam įmonės direktoriui buvo išdėstyti visi argumentai ir geranoriškai pasiūlyta pačiam patikslinti deklaracijas, nes VMI nesiekia iš karto bausti, o suteikia galimybę ištaisyti klaidas. Tačiau verslininkas išvadų nepadarė“, – teigia Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Osipovas.
Per patikrinimą nustatyta, kad panevėžiečio įmonė neapskaitė ir nedeklaravo visų gautų pajamų, todėl netinkamai nustatė PVM ir pelno mokesčio bazes ir į apskaitos dokumentus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Įmonės vadovui apskaičiuota į biudžetą papildomai sumokėti 140 tūkst. litų PVM ir per 33 tūkst. litų pelno mokesčio.
Šiemet tai ne pirmas panašus atvejis, nustatytas vykdant projektą „Nuostolinga įmonė“. Pagrindinis šio projekto tikslas – identifikuoti tęstinį laikotarpį nuostolingai dirbančius mokesčių mokėtojus, kurie galimai vengia vykdyti mokestines prievoles, nepagrįstai didindami sąnaudas ar mažindami pajamas, ir atlikti šių mokesčių mokėtojų tikslinius stebėsenos ar kontrolės veiksmus.
Įmonės pasirenkamos praktiškai nekreipiant dėmesio į jų veiklos sektorių, dydį. Pasak V. Osipovo, vienas iš kriterijų – kaip įmonė gyvuoja, jei kone kasmet nuostoliai, o neva įnešamos didelės sumos asmeninių pinigų tam, kad ji veiktų. Tai prasilenkiama su ekonomine logika. Tokie rodikliai leidžia inspektoriams suabejoti, ar viskas taip, kaip turi būti.
Intensyviai dirba
V. Osipovo teigimu, prieš keletą metų daugiausia patikrinimų buvo automobilių sektoriuje, tačiau dabar veiklų sąrašas išsiplėtė. Panašios veiklos modelis yra ir kituose sektoriuose – prekiaujančiuose langais, durimis, žaliuzėmis ir panašiai. Kitaip tariant, niša piktnaudžiauti atsiveria, kai gyventojai už prekes ir paslaugas atsiskaito grynaisiais. Tada atsiranda galimybė neapskaityti pajamų.
V. Osipovo tvirtinimu, dalis verslininkų mano, kad yla iš maišo neišlįs, tačiau kontrolė griežta.
Šiemet Panevėžio apskrities VMI inspektoriai atliko daug mokestinių patikrinimų, priimta daugiau nei septynios dešimtys sprendimų. Pasak Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo, šie metai rizikingų mokesčių mokėtojų gausa išskirtiniai. Tiesa, tai nereiškia, kad atsirado gerokai daugiau nesąžiningų verslininkų. V. Osipovo nuomone, nesąžiningų mokesčių mokėtojų buvo ir bus. Tiesiog inspektorių darbų organizavimas leidžia pasiekti geresnių rezultatų, taikliau užčiuopti rizikingą sritį.
Beje, šiemet mokesčių mokėtojams Panevėžio ir Utenos apskrityse jau priskaičiuota nemaža suma – 48,7 mln. litų, iš jų didžioji dalis – 45 mln. litų – mokesčių, delspinigių ir baudų priskaičiuota vien per mokestinius patikrinimus.
Daiva SAVICKIENĖ
