Milijonai žmonių visame pasaulyje laikosi gavėnios – tai laikotarpis, kurio metu bandome atsisakyti kai kurių mūsų mėgstamų dalykų, taip pat ir mėsos. Štai viskas, ką reikia žinoti apie šį laikotarpį.
Kas yra gavėnia?
Gavėnios laikotarpis yra krikščionių tradicija, tačiau jos laikosi ir daugelis netikinčiųjų. Gavėnia prasideda Pelenų dieną. Žmonės visame pasaulyje atsisako tam tikrų maisto produktų, o penktadieniais ir Pelenų dieną mėsiškų valgių, stengiamasi maitintis paprasčiau, susilaikoma ir nuo didesnių pasilinksminimų. Krikščionims gavėnia yra atgailos, pasninkavimo ir pasiruošimo Velykų prisikėlimui laikas. Ji trunka 40 dienų iki Velykų.
Kada ji prasideda ir baigiasi?
Šiais metais gavėnia prasidėjo vasario 14 dieną – trečiadienį, kuris taip pat vadinamas Pelenų diena. Pelenų diena kiekvienais metais keičiasi pagal mėnulio kalendorių. Šis laikotarpis simbolizuoja laiką, kai Jėzus prieš išpirkdamas žmoniją pasninkavo ir kentėjo dykumoje 40 dienų ir 40 naktų.
Pasak Biblijos, jis buvo gundomas šėtono, tačiau kiekvieną kartą Jėzus sugebėdavo atsisakyti pagundų. Dabar žmonės seka Jėzaus pavyzdžiu, atsisako tam tikrų gėrybių, siekdami priartėti prie Dievo ir Velykų prisikėlimo.
Kuo svarbus Pelenų trečiadienis?
Pelenų trečiadienis yra oficiali gavėnios pradžia, bet tiksli data kiekvienais metais keičiasi priklausomai nuo to, kaip kinta Velykų data.
Pagrindinis šios šventės akcentas – pelenų barstymas. Iš pelenų ant žmonių kaktos piešiami kryžiai, taip jiems primenant: „Iš dulkės gimei – dulke ir pavirsi“. Pelenai simbolizuoja dulkes ir reiškia žmogaus trapumą bei laikinumą. Ši ceremonija skirta parodyti pasekėjams, kad jų gyvenimas yra trumpas, ir jie turi kuo daugiau džiaugtis gyvenimu.
Per Velykas karaliauja mėsa
Pastebima, jog dabar lietuviai griežto pasninko laikytis nėra linkę, tačiau penktadieniais ir Pelenų dieną visgi susilaikoma nuo mėsos, tam įtakos turi ir noras išsikrauti, pajusti švenčių svarbą. Tačiau ant Velykinio stalo vėl pakvimpa mėsos patiekalais: tadiciniais lietuviškais mėsos vyniotiniais, kepsniais. Velykos nuo seno buvo siejamos ne tik su prisikėlimo švente, Gavėnios pabaiga, bet ir gausiomis vaišėmis. Pastebėta, jog per šventes suvartojama ne tik daugiau mėsos, bet ir valgoma riebiau.
„Baltic Foods“ mėsos ekspertai rekomenduoja per šias Velykas pasigaminti gardų mėsos vyniotinį su kumpiu ir sūriu.
Mėsos vyniotinis su kumpiu ir sūriu
6 porcijoms reikės:
1 kg mišrios mėsos varšo (jautiena, kiauliena),
5 valgomųjų šaukštų džiūvėsėlių,
1 kiaušinio,
1 šaukštelio česnako miltelių,
1 valgomojo šaukšto juodųjų pipirų,
7 riekelės sūrio,
10 kumpio gabalėlių,
druskos pagal skonį.
Kaip gaminti
Pradėkite nuo maltos mėsos, į ją įmuškite kiaušinį, suberkite česnako miltelius, pipirus, druską ir džiūvesėlius. Su šaukštu gerai sumaišykite visas sudedamąsias dalis. Kepimo skardą aptieskite kepimo popieriumi arba folija.
Kepimo skardoje paskleiskite jau paruoštą mėsos tešlą. Išdėliokite sūrį, o ant jo uždėkite kumpio gabalėlius ir viską susukite į vieną ritinį. Patarimas! Pačius kraštus palikite neužpildytus.
Į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę dėkite kepimo skardą ir kepkite apie 30 minučių. Šis vyniotinis gali būti patiektas su keptomis ar skrudintomis bulvėmis arba gardžiomis daržovių salotomis. Skanaus!
