Švilpiant kulkoms ir aidint šūviams bohemiečiai su Dalia Ibelhauptaite priešaky pristatė naują savo darbą – Piotro Čaikovskio operą „Oneginas“. Po dvejų metų pertraukos tai pirmasis bohemiečių statomas spektaklis. Ir pirmasis rusų klasikinės muzikos kūrinys, kurio imasi bohemiečiai.
Prieš pirmadienį surengtą spaudos konferenciją, Lietuvoje esantys bohemiečiai gavo rankose palaikyti tikrų tikriausius ginklus ir paleisti po kelis ar net keliolika šūvių į menamo priešo paveikslą. „Pati taikliausia iš mūsų – Sigutė Stonytė“, – gyrė operos solistę režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Ir ji pati nevengė pirštu rodyti kulkų paliktų žymių „priešo“ plakate.
„Šitaip išbandėme, ką jaučia ir ką galvoja du labai artimi draugai – Oneginas ir Lenskis – kai ruošiasi šauti vienas į kitą operos antrame veiksme“, – šypsojosi režisierė. „Labai blogas jausmas rankoje laikant ginklą ir šaudant tikromis kulkomis“, – prisipažino taikliausia pripažinta S. Stonytė.
„30-mečiams ar 40-mečiams Oneginas yra žinomas, tačiau jaunoji publika jo kone visiškai nėra girdėjusi“, – sakė D. Ibelhauptaitė. Jos kuriamas „Oneginas“ suskambės moderniai – iš XIX a. pradžios persikels į praėjusio amžiaus pabaigą, 1970-ųjų metų sovietinių laikų Rusijos provinciją ir 1980-ųjų metų Niujorko modernų pasaulį. „Man buvo svarbiausia surasti laikmetį, kuriame turėtų skambėti „Oneginas“, – tvirtino režisierė. Jai šis „Onegino“ pastatymas – toli gražu ne pirmasis: du kartus P. Čaikovskio operą ji yra stačiusi užjūryje, todėl kūrinį žinanti itin gerai.
Spektaklyje bus bandoma atkurti autentišką sovietinę „komunalkę“, todėl bohemiečiai visų, turinčių 1970-ųjų sovietmetį primenančių daiktų, prašo juos atnešti į Kongresų rūmus sostinėje. „Norime atkurti kinematografinę autentiką, to meto pasaulį, kad ir išgalvotą, – pasakojo D. Ibelhauptaitė, priminusi susirinkusiems, kas gi yra toji „komunalkė“. – Bandysime „sukurti“ ir visus operos veikėjus su savais charakteriais.“
Pasakodama operos siužetą D. Ibelhauptaitė prisiminė, kokiom akim būdama 17 metų žiūrėdavo į amerikiečių delegacijas, atvykstančias į Jaunimo teatrą. „Jie būdavo visai kitokie žmonės ir taip skaniai kvepėdavo, taip „kitaip“, – juokėsi režisierė. Anot jos, toks pats yra Oneginas, rusų emigrantų vaikas, rusiškoje „komunalkoje“ augusiai Tatjanai. Tačiau šis merginą atstumia ir dar kartą sutinka Niujorke.
„Daugelis manęs klausė, kodėl Paryžius, ne Niujorkas, tačiau Paryžius pasąmonėje mums asocijuojasi su meile, romantika, o Niujorkas – kietas ir šaltas miestas, tinkantis operos temai“, – aiškino D. Ibelhauptaitė. Niujorke, trečiame operos veiksme visi veikėjai susitinka dar sykį ir tada, kai į Tatjaną žvelgia visas pasaulis, į ją pažvelgia ir Oneginas, kuris Niujorke jaučiasi vienišas ir atstumtas. Režisierė išdavė, kad trečias veiksmas vyks Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje, kuriame veikėjai susitiks madų pristatyme. Būtent čia operos žiūrovai galės išvysti šimtą nuostabių dizainerio Juozo Statkevičiaus operai kurtų kostiumų.
Operai, kurios premjera laukia kovo 6 dieną, į Lietuvą sugrįš bohemiečiai, šiuo metu dainuojantys įvairiose pasaulio šalyse. Prie jų būrio prisijungs tikros lietuviškos operos žvaigždės – Sigutė Stonytė ir Irena Milkevičiūtė.
Nespėję į premjerą, pamatyti operą galės dar ir kovo 10, 11, 12 dienomis, o vėliau dar kartą opera bus pakartota ir rudenį.