„Savanoriškas iki 20 proc. prisodrinto urano gamybos sustabdymas yra labai svarbi priemonė, kurios mes imamės pirmadienį vidurdienį“, – sakė A.A.Salehi, turėdamas galvoje reikšmingą susitarimą branduoliniu klausimu, kurį pernai lapkritį sudarė Iranas ir didžiosios pasaulio valstybės.
„Dvi kaskados (naudojamos sodrinti uraną) Natance ir keturios Forde bus atjungtos vidurdienį, o tai reiškia, kad iki 20 proc. prisodrinto urano gamyba yra praktiškai sustabdyta“, – pridūrė Irano branduolinės programos vadovas.
Inspektoriai iš Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros agentūros šeštadienį atvyko į Teheraną stebėti, kaip įgyvendinamas lapkritį pasiektas susitarimas, pagal kurį Iranas įsipareigojo laikinai apriboti urano sodrinimą.
Inspektorių komandai pavesta informuoti Vienoje įsikūrusią Tarptautinę atominės energetikos agentūrą ( TATENA) apie žingsnius, kurių turi imtis Teheranas pagal minėtą susitarimą, kurio sąlygas Iranas ir vadinamoji P5+1 galingųjų pasaulio šalių grupė galutinai suderino praėjusią savaitę.
Po ne vienus metus vykusių bevaisių derybų galiausiai pasiektas susitarimas įsigalioja sausio 20 dieną ir yra sudarytas šešiems mėnesiams – per šį laikotarpį Iranas, be kitų įsipareigojimų, privalo apriboti savo branduolinę programą ir nesodrinti urano iki daugiau nei 5 proc. lygio.
Šalis taip pat turi pradėti neutralizuoti iki 20 proc. – artimo ginklams tinkamam lygiui – sodrinto urano atsargas.
„Iki 20 proc. sodrinto urano atsargų turime sukaupę ketveriems ar penkeriems metams, todėl nėra reikalo to daryti“, – pridūrė A.A.Salehi.
Mainais šiitiškai respublikai buvo pažadėtas tarptautinių sankcijų sušvelninimas bei prieiga prie beveik 4,2 mlrd. JAV dolerių įšaldytų jos lėšų. Šie pinigai Iranui turėtų būti išmokėti vienodomis dalimis per aštuonis kartus.
Sodrinimo klausimas yra itin opus, nes uranas gali būti naudojamas tiek kaip reaktorių branduolinis kuras, tiek kaip skilioji medžiaga branduoliniuose užtaisuose. Iranas tvirtina sodrinantis uraną tik energetikos, mokslinių tyrimų ir medicinos tikslais, teigdamas, kad neketina pasigaminti atominių ginklų, tačiau Vakarų valstybės tuo abejoja.
Irano Užsienio reikalų ministras M.J.Zarifas ketvirtadienį taip pat susitiko su Rusijos prezidentu, su kuriuo aptarė Teherano žingsnius apribojant savo branduolinę programą bei galimybę įsigyti raketų, kurios leistų atremti seno priešininko Izraelio baudžiamuosius smūgius.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
