Kaip jau Plungės „Žemaitis" rašė, Plungės rajono Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje paskelbta, jog į rajono biudžetą per pirmąjį šių metų ketvirtį negauta 3,8 milijono litų pajamų. Komiteto pirmininkas Mykolas Pronckus situaciją pavadino kritiška. Po posėdžio paprašėme jo plačiau pakomentuoti susiklosčiusią padėtį.
- Kodėl taip atsitiko, kad rajonui gresia vos ne finansinė krizė?
- Noriu priminti, kad biudžetą sudaro dvi pagrindinės dalys: Mokesčių inspekcijos surinktos lėšos, kurias galima vadinti pačios Savivaldybės lėšomis, ir valstybės dotacijos Savivaldybei patikėtoms įvairioms funkcijoms vykdyti.
Esmė ta, kad Savivaldybės pajamų dalis biudžete, lyginant su pernykščiais metais, padidinta net 35,6 proc. - iki 44, 48 milijono litų. Didėjo ir valstybės dotacijų dalis, bet tik 14,4 procento - iki 38,11 milijono litų.
- O rezultatas?
- Rezultatas - liūdnas. Pirmąjį ketvirtį iš Mokesčių inspekcijos planuota gauti 7,8 mln. litų, tesurinkta 5,7 mln. litų - trūksta 2,1 milijono. O iš valstybės iždo negauta 1,659 milijono. Tad iš viso trūksta beveik 3,8 mln. litų.
- Ką tai reiškia? Vėl prisiminsime laikus, kai vėluodavo atlyginimai. Vadinasi - krizė?
- Aš taip nesakau, tai jūs, žurnalistai, taip sakote. Bet situacija rimta. Teks stabdyti kai kurias programas, imti paskolą biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimas išmokėti.
- Vis dėlto kaip tai atsitiko? Argi Rajono savivaldybės administracija, kuriai vadovauja jūsų bendrapartietis socialdemokratas, nesugeba tinkamo biudžeto sudaryti?
- Dar pernai svarstant biudžeto projektą mūsų komitete labai abejota, ar bus galima surinkti net 35,6 proc. daugiau mokesčių negu 2007 metais. Abejonės turėjo pagrindą ir todėl, kad jau buvo jaučiama, jog gali žlugti kai kurios įmonės. Tačiau į mūsų aiškinimus finansininkai atsakė trumpai: „Mums Finansų ministerija duoda skaičius, mes jų keisti negalime." Štai tau ir savivalda, ekonominis savarankiškumas! Rajono taryba lieka kvailio vietoje.
- Kokia išeitis? Ką siūlo Finansų ministerija?
- Siūlo imti iš tos pačios Finansų ministerijos paskolą už vieno procento palūkanas. Kur dingsi, juk nepaliksi darbuotojų be atlyginimų, neuždarysi biudžetinių įstaigų, Taryba, matyt, pritars sprendimo projektui imti dar 3 milijonų litų paskolą.
- O jūs, tai yra Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas ką siūlote?
- Prieš atsakydamas noriu paaiškinti, kad valstybė duoda minėtas dotacijas, bet paskui iš biudžeto dalį vėl atsiima. Šiemet turėsime grąžinti 6 milijonus litų. Kokia čia „mechanika"? Sunku skaitytojams suprantamai paaiškinti, atrodo, šalies valdžia specialiai siekia, kad būtų kuo daugiau painiavos ir žmonės nieko nesuprastų...
Taigi mes pasiūlėme Savivaldybės administracijai motyvuotu raštu kreiptis į Finansų ministeriją, kad leistų negrąžinti tų 6 mln. litų ar bent dalies jų. Ministerija kol kas, kaip minėjau, siūlo savo paskolą, kurią paskui reikia grąžinti.
- Apskritai, kokia situacija dėl paskolų. Ar neviršytas skolinimosi limitas? Gal rajonas - jau prasiskolinęs elgeta?
- Šiuo metu Savivaldybės administracija yra pasiskolinusi beveik 14 milijonų litų, limitas dar neviršytas. Tačiau skolos visada slegia. Šiemet už jas reikės sumokėti daugiau kaip milijoną litų palūkanų ir grąžinti beveik du milijonus litų pačių paskolų, kurių terminas baigiasi.
- O gal be reikalo skambiname varpais, juk beveik kiekvienais metais pirmąjį ketvirtį sunkiai sekasi vykdyti biudžeto pajamų planą, o metų gale šiaip taip išsikapstoma.
- Bet niekada nebuvo toks didelis atsilikimas. Be to, situacija blogės, nes bankrutuoja „Minijos" įmonė, mažėja „Linų audinių", „Deliberos" darbų apimtys, žmonės netenka darbo, rajono biudžetas - mokesčių.
Česlovas GEDVILAS
