Gyventojai teigė, kad gražiausia foto auroros yra šita, kurią užfiksavo fotografas Vladimiras Krugliakovas. Foto užfiksuota Lazdijų r. Metelio ežeras. Tarp 2024-05-11 23 val. - 2024-05-12 02 val.
Įvairiomis spalvomis pasipuošusį dangų stebėjusiems žmonėms pritrūko žodžių, jie negali patikėti, kad tokius vaizdus regime ne Skandinavijoje, o Lietuvoje. Specialistai aiškina, kad tai ypač retas reiškinys, kurį Lietuvoje galime pamatyti vos porą kartų per šimtą metų. Tačiau, pasak dangaus stebėjimo entuziastų, dar ne viskas prarasta tiems, kuriems pašvaistės dar nepavyko gyvai pamatyti. Šią naktį esą reginys bus dar įspūdingesnis.
„Čia yra gražiausias dangus kokį esu matęs gyvenime. Kokios spalvos: žalia, mėlyna, rožine, raudona, geltona. Čia realiai stoviu viduryje laukų ir jaučiuosi, lyg bučiau paveiksliuke“, – sako „Sky Chaser LT“ komandos fotografas.
Dar neregėta pašvaistė Lietuvoje
Neklysta žmonės sakydami, kad tai vienas įspūdingesnių reginių, kokį tenka stebėti žmogui, pakėlusiam akis į dangų. Per Lietuvą nušvito Šiaurės pašvaistė, arba aurora. Taip ryškiai, kad greičiausiai niekas tokio reginio Lietuvoje nėra matęs.
Mat tokį reginį, pasak dangaus stebėtojų, pavyksta užfiksuota vos ne kas pusę amžiaus.
„Tokios Šiaurės pašvaistės aš nebuvau matęs ir niekas negali pasakyti, kad tokią pašvaistę kas nors matė per pastaruosius keturiasdešimt metų“, – teigia „Garsios tylos“ observatorijos įkūrėjas Simas Šatkauskas.
Panašios pašvaistės dažnai pasirodo Skandinavijoje, arčiau Šiaurės ašigalio. Rodos, ten gyvenantys žmonės prie tokių vaizdų pripratę. Bet dangaus stebėtojai pripažįsta, kad tokio vaizdo, kokį regėjo vakar naktį Lietuvoje, nėra matę net toje pačioje Skandinavijoje.
„Aš esu buvęs Laplandijoje ir mačiau tikrai įspūdingiausias pašvaistes, kokias tik galėčiau pasvajoti. Bet šitos pranoksta. Ir negalėjau pagalvoti, kad gali būti pašvaistės geresnės nei esu matęs“, – kalba S. Šatkauskas.
Paaiškino, kodėl pašvaistė būna skirtingų spalvų
Kas ta Šiaurės pašvaistė ir kodėl dangus staiga pasidengia įvairiomis spalvomis? Specialistai pripažįsta, kad toks reginys Lietuvoje pasitaiko ypač retai.
„Kai saulė duoda į mūsų pusę smūgį. Yra iš dėmių, saulės dėmes, gaunasi išmetimas medžiagos elektrizuotų protonų. Ir tas smūgis skrenda mūsų link tūkstančių kilometrų per sekundę greičiau“, – paaiškina observatorijos įkūrėjas.
Spalvos, kuriomis nusidažo dangus, yra neatsitiktinės. Pavyzdžiui, apačioje esantis deguonis sukuria žalią spalvą. O aukščiau esantis deguonis sukuria raudoną spalvą. O štai azotas atskleidžia mėlyną arba violetinę spalvas.
„Kelių dienų bėgyje mes gavome 7 didžiulius saulės smūgius į žemės pusę. Ir jie užvėluotai pareina žemės link, vis tiek pusantro šimto milijonų kilometrų iki saulės“, – teigia S. Šatkauskas.
Šiaurės pašvaistė, arba aurora, puikiai matėsi ne tik miesto pakraščiuose, bet ir miestų centruose. Šiaurės pašvaistę žmonės galėjo regėti iki pat Sacharos dykumos.
Pasak dangaus stebėtojų, dar įspūdingesnę Šiaurės pašvaistę turėtume stebėti šį vakarą. Taip pat Šiaurės pašvaistę greičiausiai galėsime matyti naktį iš sekmadienio į pirmadienį.
