Papilio seniūnijos Kupreliškio kaime ir jo apylinkėse ir toliau pjaunami kiemuose pririšti šunys. Įsisukta ir į avių bandą. Paslaptingas padaras ar padarai veikia taip neįprastai, kad net veterinarai bei aplinkosaugininkai nesutaria, kas siaučia Biržų rajone. Žmonės norėtų šaudyti grėsmę gyvuliams keliančius vilkus, tačiau leidimo teks palaukti, nes valdininkai „masiškai" atostogauja.
Šunys papjauti ir apėsti
„Kupreliškio gyventojai išgąsdinti ir išgyvena, kad klausimas dėl jų laikomų gyvulių apsaugos nuo plėšrūnų nesprendžiamas", – sakė Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Adolfas Rinkūnas.
Pirmadienį jis kartu su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriumi Daliumi Drevinsku vyko į Kupreliškį ir jo apylinkes. Specialistai bandė aiškintis, kas naikina gyventojų šunis.
Įsisuko į avių bandą
Šeštadienį nežinomas padaras ar padarai įsisuko ir į Galvokų kaimo gyventojos Vitos Vėjelienės avių bandą.
Beveik dviejų dešimčių avių banda buvo laikoma aptvertoje ganykloje šalia namų. Praėjusio penktadienio naktį žaibavo, lijo, tad šeimininkai išjungė elektros piemenį.
Šeštadienio ryte šeimininkai rado apdraskytas tris suaugusias avis ir vieną ėriuką. Gyvuliams buvo perkąstos gerklės, vienai aviai – perdrėkstas pilvas. Dar trys ėriukai ir viena suaugusi avis dingo.
Iškviestas veterinarijos gydytojas apkandžiotas keturias avytes patarė papjauti, nes jos neišgyvensiančios.
Vieno avino kaklas buvo apdraskytas, sutinęs, tačiau tikimasi, kad jis pasveiks.
Patarta veterinarų, V. Vėjelienė kreipėsi į Biržų rajono savivaldybę ir paprašė atlyginti bent dalį patirtų nuostolių. Anot jos, tokius nuostolius dėl sudraskytų avių ji patirianti pirmą kartą.
Tą rytą žmonės matė tolumoje bėgant kažkokį tamsų padarą, panašų į vilką ar šunį.
Mįslė neįminta
„Keisčiausia, kad tas padaras, kuris šunis pjauna, juos ir ėda. Neįtikėtina, kad tai galėtų būti vilkų darbas, juk šunys – tos pačios giminės. Dar nežinia, ar tai tikrai vilkai", – kalbėjo A. Rinkūnas.
Tačiau iš vieno kaimo žmogaus jis girdėjo komentarą, kad senovėje vilkai naminius šunis pjaudavę.
„Jei tai, kas vyksta, vilkų darbas, vadinasi, jų yra per daug. Todėl reikėtų juos leisti šaudyti, kad žmonės galėtų apginti savo gyvulius ir turtą. Leidimus duoda Aplinkos ministerija. Į ją turėtų kreiptis aplinkosaugininkai, o jei reikės, mes padėsime", – kalbėjo A. Rinkūnas.
Tuo tarpu Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovei Elonai Pipiraitei atrodo neįtikėtina, jog šunis galėtų pjauti vilkai.
„Draskomi naminio gyvūno viduriai – tai būdinga šuniui. Kad vilkai eitų į kaimą ir pjautų pririštus šunis, – nesuvokiama. Kovinis apmokytas šuo gal ir gali, bet neįtikėtina, kad vilkai taip elgtųsi", – sakė E. Pipiraitė.
Jos teigimu, nežinia, ar Aplinkos ministerija leis ne medžioklės sezono metu šaudyti vilkus, nes prašymą leidimui reikia pagrįsti ir apiforminti dokumentais.
Gyventojai turėtų kreiptis į veterinarus, šie – išrašyti pažymas, kad gyvulius papjovė laukiniai gyvūnai. Turint šiuos dokumentus galima rašyti prašymus, kad išimties tvarka būtų leidžiama vilkus medžioti.
Gyvosios gamtos inspektorius Dalius Drevinskas sako, kad spręsti, jog į gyventojų kiemus įsisuko vilkai, dar negalima. Gyvūnas vaikšto septynių kilometrų spinduliu, tai gali būti vilko teritorija. Tačiau Galvokuose matytas padaras labiau panašus į šunį, o ne vilką.
„Tai arba sužvėrėjęs šuo, arba vilkas. Gamta išsigimsta, tad nieko negali suprasti. Bet kokiu atveju jis pavojingas", – įsitikinęs D. Drevinskas.
Pasak jo, kaimo gyventojai ar medžiotojai gali rinkti parašus, kreiptis į Aplinkos ministeriją ir prašyti šiose apylinkėse leisti šaudyti vilkus.
Tačiau ir medžiojant nežinia, ar pavyktų nušauti nelaimių kaltininką, nes nėra aišku, kas skerdžia naminius gyvūnus ir gyvulius.
„Kita vertus, kai plėšrūnas lenda į gyvenvietę ir kyla pavojus gyvulių bei žmonių saugumui, niekas nedraudžia į jį šauti", – įsitikinęs D. Drevinskas.
Žmogaus darbas?
Po publikacijos apie Kupreliškyje pjaunamus šunis kreipėsi Plerpų kaime gyvenantis Jonas Morkūnas. Jau rašėme, kad jo kalytė iš kiemo dingo su visa grandine.
„Mano šuns dingimas – ne gyvūno, bet žmogaus darbas", – įsitikinęs J. Morkūnas.
Vyras mano, kad tvirtai pririšto šuns „paimti" be žmogaus rankų neįmanoma. Grandinė buvo persukta per balkį, o jos gale – kuolas. Anksčiau prie šios grandinės buvo pririštas didelis piktas šuo, kuris niekada nebuvo nutrūkęs.
Valdininkai „masiškai" atostogauja
Ar bus leidžiama išimties tvarka šaudyti vilkus, bandėme sužinoti Aplinkos ministerijoje.
Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėją pavaduojanti vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė sakė negalinti pateikti jokios informacijos. Juolab kad medžioklės klausimais neužsiimanti.
„Šiuo metu visi masiškai atostogauja, skyriuje mes dirbame tik dviese. Kažkokie sprendimai bus priimami ir apie juos sužinoti bus galima tik rugpjūčio viduryje, kai visi grįš iš atostogų", – tvirtino K. Klovaitė.
Pasak jos, kaimuose pjaunami galvijai – gyventojams ne naujiena. Todėl jie patys turėtų saugoti naminius gyvūnus.
Tačiau kaip apsaugoti kieme prie grandinės pririštą naminį sargą – šunį? Ir kokį sprendimą vien remiantis asmenine atsakomybe galės priimti medžiotojas, išvydęs kaime siaučiantį padarą. Šauti į jį ar ne, kai už tai gali tekti sumokėti nemenką baudą?
