Daugelis Lietuvą garsinančių sportininkų, gal tik išskyrus krepšininkus, nesulaukia nei dėmesio, nei paramos, kurios nusipelno. Vieni jaučia nuoskaudą, kiti renkasi valstybes, kurios priima išskėstomis rankomis.
Daugkartinis Pasaulio ir Europos plaukimo čempionatų prizininkas, vienas geriausių Lietuvos plaukikų Vytautas Janušaitis (29) namuose nesitreniruoja, nes beveik nėra kur. O ką jau kalbėti apie rimtesnes šios sporto šakos varžybas – šalyje vos keli nutriušę sovietmečiu statyti baseinai.
– Kas jus remia?
– Neturiu kitų rėmėjų, išskyrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, Kūno kultūros ir sporto departamentą bei Lietuvos plaukimo federaciją. Pavyzdžiui, Michaelis Phelpsas gauna milijonus iš reklamos.
Aš kas mėnesį gaunu stipendiją, kuri priklauso nuo mano olimpinių ir per metus pasiekiamų rezultatų. Geriausia man skirta stipendija buvo po Atėnų olimpiados, nes tada gavau 5 tūkst. litų kas mėnesį. Dabar ši suma – perpus mažesnė. Kol neturi šeimos, nereikia rūpintis buitimi, galima verstis ir su tiek.
– Kaip valstybė skatina plaukikus?
– Jei laimi, Lietuvos plaukimo federacija skiria nuo 400 tūkst. už olimpinį auksą iki 500 litų už Europos čempionato trečiąją vietą.
Požiūris į sporto šaką priklauso nuo valstybės. Jau nekalbu apie Ameriką ir Australiją, kur dešimtys tūkstančių žiūrovų susirenka stebėti varžybų į milžiniškas arenas, bet ir panašaus finansinio pajėgumo valstybė, tokia kaip Vengrija, turi geresnes sąlygas, rengia čempionatus. Vengrijoje išauginta daug gerų plaukikų, suformuota visai kita plaukimo sporto kultūra. Buvo smagu per Pasaulio plaukimo čempionatą Romoje, kai mūsų buvo dešimt ir iki pažaliavimo sirgome už bronzą laimėjusį Giedrių Titenį.
– Kur Lietuvoje galima stebėti plaukimo varžybas?
– Alytuje restauruotas 50 metrų baseinas, ten jau galima pasikviesti ką nors iš kaimynų. Tačiau kada galėtume surengti gerą čempionatą, net negaliu įsivaizduoti.
Žinau, kad pinigų trūksta ne tik mums. Bet iš to, ką turime Lietuvoje, plaukimas atrodo labai jau niūri sporto šaka. Vien Estija turi daugiau nei 25 profesionalius plaukimo baseinus. Gerai, kad bent „Girstučio“ baseiną renovuos, nes atnaujinant Vilniaus Lazdynų baseiną gal tik lubos sutvarkytos. Kaune yra 7 baseinai, bet juose netelpa visi treniruotis norintys vaikai.
Studentų sporto Lietuvoje apskritai nėra. Amerikoje geras sportininkas gauna universiteto stipendiją, laikosi griežtų sąlygų ir atstovauja savo universitetui. Net marškinėlių su kokia nors kita reklama negali apsivilkti, negali iš niekur kitur gauti pajamų. Lietuvoje nėra net ko kalbėti apie tokius dalykus. Kai studijavau, asmeniškai su dėstytojais tariausi.
– Kur treniruojatės?
– Didžiausi pasirengiamieji darbai vyksta 3, 4 kartus per metus užsienio stovyklose. Būtų gerai vykti ne dviese ar trise, o visai komandai su gydytoju ir masažuotoju. Kartą prie mūsų dar prisidėjo vienas latvis. Bet šiaip manau, kad tokios sudėties vyksta gal tik Afrikos šalys. Vokiečių, olandų 40 žmonių delegacijas lydi po kelis trenerius. Prasidėjus krizei pas mus viskas dar kukliau. Šį rudenį pragyvenimui stovykloje Amerikoje net savo lėšas turėjau leisti.
– Jau prieš Atėnų olimpiadą sakėte, kad paliksite plaukimą, juk ir ekonomikos magistrą turite. Kas vis dar laiko šiame sporte?
– Gal labai patinka, ką darau. Mesti galima greitai, bet jau nebesugrįši. Kol galiu, darau tai, ką moku geriausiai. Tikriausiai greitai ateis kitas laikas ir natūralu, kad kiekvienas sportininkas tai išgyvena.
FAKTAI:
Pagrindiniai laimėjimai
2004, 2005, 2008 Europos čempionatas – 3 vieta
2008, 2009, 2010 Europos čempionatas – 2 vieta
