„Plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad plaučių vėžys yra tik rūkalių liga, dažnai trukdo laiku nustatyti diagnozę tūkstančiams sergančiųjų“, – perspėja nepagydoma liga serganti pacientė.
Nataša Loveridge dėl pakitusio kvėpavimo kreipėsi į gydytoją ir išgirdo sukrečiančią diagnozę – plaučių vėžys. Vos po mėnesio 49 metų pradinių klasių mokytojai buvo pranešta, kad tai ketvirtos stadijos vėžys, rašo express.co.uk.
Dabar ji skleidžia žinią visuomenei, kad „jei turite plaučius, galite susirgti plaučių vėžiu“.
„Susirgau plaučių vėžiu, bet niekada nerūkiau, jį sukėlė genų mutacija, – tvirtina Nataša. – Aš nuolat turiu tai kartoti ir tai neteisinga – visuomenėja gaji stigma, kad kaltas pats žmogus, jei susirgo.“
JK kiekvienais metais plaučių vėžys diagnozuojamas apie 48 000 žmonių. Nors daugumą sudaro rūkaliai, apie 15 procentų žmonių liga turi unikalių molekulinių ir biologinių savybių ir nėra susijusi su cigarečių vartojimu.
Beveik šeši iš dešimties plaučių vėžio atvejų diagnozuojami trečioje ar ketvirtoje stadijoje, kai ligą gydyti jau per vėlu.
Pirmasis simptomas
Manoma, kad moteriai vėžį sukėlė geno, koduojančio baltymą, vadinamą EGFR, mutacija, kuri dažniau pasitaiko moterims.
Anksčiau ji buvo geros fizinės formos ir sveika, bent kartą per savaitę nubėgdavo 10 km, važinėjo dviračiais, mėgo jogą ir tinkamai maitinosi, todėl gydytojai ne iš karto įtarė vėžį.
„Pirmasis mano simptomas buvo tai, kad atrodė, jog būčiau nurijusi cypiantį žaislą – mano kvėpavimas skambėjo kaip girgždančios durys. Mane taip pat vargino dirginantis sausas kosulys, – prisiminė Nataša. – Nekreipiau į tai per daug dėmesio, maniau, kad tai ilgasis COVID-19. Kai nerūkai, net neįsivaizduoji, kad gali susirgti plaučių vėžiu.“
Krūtinės ląstos rentgenograma atskleidė jos plaučių pakitimus, tačiau medikai iš pradžių manė, kad Nataša serga tuberkulioze.
„Buvau 48 metų, fiziškai stipri ir sveika – ne to tikimasi iš plaučių vėžiu sergančio paciento“, – pridūrė ji.
Nataša nedelsdama pradėjo vartoti stebuklingą vaistą osimertinibą, kuris blokuoja vėžinių ląstelių baltymus, skatinančius jų augimą.
Naujausi tyrimai parodė, kad pirminis plaučių auglys sumažėjo ketvirtadaliu, o metastazės smegenyse liko nepastebėtos, nes buvo per mažos.
Tyrimai rodo, kad tokiems pacientams kaip Nataša osimertinibas gali užkirsti kelią vėžiui maždaug dvejus metus.
Kai pirmą kartą buvo aptikta liga, ji bijojo, kad pavasario nesulauks. Tačiau dabar Nataša planuoja savo svajonių atostogas Italijoje kitais metais ir stengiasi į situaciją žvelgti optimistiškai.
„Tikiuosi, kad esu viena iš tų žmonių, ir viliuosi, kad per tą laiką atsiras naujų tikslinių gydymo būdų, – sakė Nataša. – Mokslas ir medicina sparčiai žengia į priekį. Aš tiesiog tikiu, nes jei neturi vilties, kas gi tada tau belieka?“
Nataša bendradarbiauja su labdaros organizacijomis, siekdama didinti informuotumą apie nerūkančiųjų plaučių vėžį, jog ligą būtų galima diagnozuoti anksti, kad gydymas būtų sėkmingesnis.
„Turime iš tikrųjų pradėti naikinti šias stigmas ir klaidingas nuomones, – pridūrė ji. – Tai dalis priežasčių, kodėl daugumai nerūkančių žmonių, sergančių plaučių vėžiu, liga diagnozuojama tokiame vėlyvame etape.“
„Norėčiau pasiekti tą etapą, kai galėsiu pasakyti žmonėms: „Sirgau plaučių vėžiu“, o ne „sergu plaučių vėžiu, nors nerūkau“, – sakė Nataša.
Trokšta išgelbėti gyvybes
Tikimasi, kad didėjantis informuotumas apie nerūkančiųjų plaučių vėžį išgelbės gyvybes.
2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad jei nerūkančiųjų plaučių vėžys būtų klasifikuojamas kaip atskira liga, tai būtų aštunta su vėžiu susijusių mirčių priežastis – dažnesnė nei kiaušidžių vėžys, leukemija ir limfoma.
Mažėjant rūkančiųjų skaičiui, santykinė nerūkančiųjų plaučių vėžio dalis didėja.
Ruth Strauss, buvusio Anglijos kriketo komandos kapitono sero Andrew Strausso žmona, mirė nuo nerūkančiųjų plaučių vėžio 2018 m. būdama 46 metų. Jos atminimui seras Andrew įsteigė Ruth Strauss fondą, kurio tikslas yra didinti informuotumą apie būtinumą atlikti daugiau tyrimų ir paremti nukentėjusiųjų šeimas.
„Kaip ir Ruth, per daug žmonių kasmet miršta nuo nerūkančiųjų plaučių vėžio, – sakė Deepa Doshi, fondo misijos paslaugų vadovė. – Dėl stigmos, jog plaučių vėžys yra rūkančiųjų liga, paciento simptomai ne visada pastebimi pakankamai anksti. Anksti diagnozavus plaučių vėžį, pacientams suteikiama daugiau gydymo galimybių ir daugiau gyvenimo metų.“
