Giedrė Sankauskaitė
Vidutiniokai ir tinginiai niekam neįdomūs. Jų pilna. Ši pilka masė neskatina tobulėti, siekti geresnio gyvenimo. Aukšti reikalavimai sau ir kitiems, būti pavyzdžiu ne tik darbuotojams, bet ir vaikams yra viena pagrindinių didžiausios Europoje plastiko perdirbimo įmonės „Plasta“ generalinio direktoriaus Vyto Poderio filosofijų.
Įmonė yra užsibrėžusi ambicingus plėtros planus – per septynerius metus sukurti mažiausiai keturias naujas gamybos bendroves Rusijoje ir Europos šalyse. Vilniaus gamykloje ketinama išplėsti polietileno atliekų perdirbimo mastą, tapti žaliavos bei technologijų eksportuotoja ir viena solidžiausių šalyje metalo apdirbimo įmonių.
Įėjus į gamyklos teritoriją, pasitinka apsauginiai – praeivis iš gatvės į čia nepateks. Gavęs svečio akreditaciją ir įžengęs į įmonės teritoriją, pasijunti kaip mažame miestelyje. Gyvenimas čia nestovi vietoje – prie išrikiuotų vilkikų pluša darbuotojai su krautuvais, teritoriją juosia milžiniški pastatai. Vos įžengus apgaubia didybės aura. Pakilus į trečiąjį aukštą ir susiradus duris, ant kurių užrašyta „Generalinis direktorius“, prisistačiusi sekretorė supažindina su „miestelio meru“ – Vytu Poderiu.
Jo darbo kabinete nepamatysite įprasto vadovo stalo. Vietoj jo – apvalusis stalas, kurį įprasta matyti konferencijų salėse. „Geras vadovas – ne tas, kuris tranko kumščiu į stalą, – šypsodamasis sako pašnekovas. – Iš savęs reikalauju daug, tiek pat, kiek ir iš aplinkinių.“ Pokalbiui įsibėgėjant V. Poderis prisipažįsta, kad jo svajonė yra sukurti tokią žmonių komandą, kuri nuolat tobulėtų ir mokėtų įžvelgti esamus trūkumus.
„Žmogus, kuris yra tik vadybininkas, bet nesupranta savo verslo, negali būti geras vadovas“, – teigia jis.
Šeimos pėdsakas
Paklaustas apie kelią iki „Plastos“ generalinio direktoriaus kėdės, V. Poderis pirmiausia pamini šeimą. „Dažnai girdžiu žmones sakant, kad mano tėvai buvo turtingi, o aš iš jų nieko negavau – viską pasiekiau pats, – pasakoja pašnekovas. – Tik kvailiai gali taip sakyti.“
„Plastos“ vadovas drąsiai pripažįsta – jeigu ne tėvai, jo čia nebūtų. Pasak jo, pagalba – toli gražu ne suteikta darbo vieta, o auklėjimas. „Buvau labai griežtai auklėjamas, niekada taip ir nesužinojau, kas yra dienpinigiai, – prisimena jis. – Turėjau galimybę užsidirbti šeimoje, tad nebuvo suvokimo, kad pinigai gaunami už nieką..
V. Poderis, dabar jau sėdėdamas generalinio direktoriaus kėdėje, prisimena dar vaikystėje supratęs, kad nieko nėra neįmanomo.
Versle nuo 14 metų
Verslauti kartu su 11 metų vyresniu broliu „Plastos“ vadovas pradėjo neįprastai anksti, būdamas 14 metų. „Pradėjau dirbti pas jį restorane, – kalbėjo dabar jau visiškai kitą karjeros kryptį pasirinkęs vyras. – Rengdavome vakarėlius.“
Paklaustas, kas paskatino taip anksti pradėti dirbti, pašnekovas teigė, kad šiandieninėje visuomenėje negali jaustis gerai neturėdamas materialaus turto. „Aš labai pripratau turėti pinigų, tai geras jausmas“, – erdviame savo kabinete atvirai kalba pašnekovas.
33 metus šiandien skaičiuojantis verslininkas baigęs mokyklą pradėjo savarankiškai ieškotis darbo. Įsidarbinęs vienoje renginių organizavimo įmonėje jaunasis maksimalistas tapo projektų vadovu, o vėliau ir agentūros direktoriumi. „Įgijau patirties, sužinojau, kaip tvarkoma buhalterija, finansai“, – prisimena V. Poderis.
Kiek vėliau jis grįžo pas brolį, abu plušėjo renginių organizavimo srityje, tačiau ši veikla neužtruko. „Teko išeiti, nes negali du lygiaverčiai vadovai dirbti vienoje įmonėje“, – apie karjeros posūkius leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakoja vyras. V. Poderis vėl buvo priverstas ieškoti darbo. Kaip tik tuo gyvenimo momentu jo žvilgsnis nukrypo į „Plastą“.
„Tėtis man pasakė, kad įmonė ieško žmogaus, kuris galėtų rūpinis atliekų supirkimo klausimais vietos rinkoje“, – pasakoja „Plastos“ vykdomojo direktoriaus sūnus. Jis įsidarbino šioje įmonėje ir čia skaičiuoja jau dešimtus darbo metus. Karjerą pradėjo dirbdamas atliekų rūšiavimo fabrike. „Niekada nebijojau darbo“, – sako plastikiniais gaminiais Europą aprūpinančios įmonės generalinis direktorius. Pažindamas įmonės virtuvę karjeros laiptais jis kopė geometrinės progresijos greičiu.
Vengė biurokratijos
Dar prieš krizę iš „Plastos“ pasitraukė eksporto vadovas. „Tada pasakiau sau, kad galėčiau pabandyti užimti jo poziciją“, – apie naują išsikeltą iššūkį pasakoja vyras. Pradėjęs eiti naujas pareigas V. Poderis pastebėjo, kad įmonei reikėtų pokyčių. Į Lietuvą užklydusi ekonomikos krizė neapalenkė ir „Plastos“.
„Teko 33 proc. sumažinti darbuotojams atlyginimą. Generalinis direktorius net be atlyginimo dirbo“, – prisimena verslininkas bei priduria, kad tuo metu tekdavo prie darbo stalo plušėti ir naktimis. Kiek vėliau tuometinis generalinis direktorius pradėjo vis rečiau rodytis darbe. V. Poderis išvydo galimybę.
„Pardaviau visas iki tol turėtas akcijas ir įsigijau po 7 proc. paprastųjų ir privilegijuotųjų įmonės akcijų. Tapau įmonės bendraturčiu ir generaliniu direktoriumi, – atvirauja vienas pagrindinių „Plastos“ dirigentų ir priduria, kad norėdamas pagerinti įmonės rezultatus ėmėsi kardinalių pokyčių. – Mačiau, kad įmonėje dirba daug užsisėdėjusių žmonių, buvo skaudu, tačiau reikėjo juos atleisti.“ Žengus šį žingsnį teko ieškoti savo srities profesionalų.
Vos pradėjęs eiti vadovaujamas pareigas, V. Poderis suprato, kad geriausias vadovas yra tas, kuris netrukdo darbuotojams dirbti. „Dauguma vadovų bijo samdyti už save protingesnius darbuotojus ir daro klaidą“, – įsitikinęs jis.
Po gero pusmečio generalinis direktorius pastebėjo, kad įmonė panaši į biurokratinį aparatą. „Lėtėjo projektai. Kad jie būtų įgyvendinami, turėjo pereiti per daug žmonių. Norint efektyviai dirbti, teko keletą jų atleisti“, – neslepia verslininkas. Šiuo metu „Plastai“ sekasi geriau. Dabar per metus įmonė perdirba daugiau nei 30 tūkst. tonų naudoto plastiko atliekų, o per 12 mėnesių parduoda apie 0,3 mlrd. maišų. Pasak V. Poderio, geras vadovas ilgainiui įmonę pradeda jausti kaip gyvą organizmą, o tada plika akimi matosi, kuris darbuotojas yra geroji ląstelė, o kuris – vėžys, kurį reikėtų išpjauti.“
Lyderio filosofija
Pabaigoje pokalbis įgauna filosofinio atspalvio. Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog pagrindinės problemos įmonėse kyla dėl to, kad niekas nekreipia dėmesio į smulkmenas. Pasak jo, iš detalių susidedanti visuma nėra pagrindinė problema. V. Poderio įsitikinimu, dažnai problemos yra per daug globalizuojamos. „Žmonės nevengia skųstis gyvenimu apskritai, bet pamiršta konkretizuoti, kas yra blogai“, – sako verslininkas.
Pasak jo, identifikavus problemas, daug paprasčiau jas spręsti. „Yra du žmonių tipai – vieni daro gyvenimą kuo sudėtingesnį, kiti stengiasi į jį žvelgti kuo paprasčiau, – tvirtina V. Poderis ir priduria esąs įsitikinęs, kad tikras lyderis turi turėti stiprią filosofiją. – Vadovas neturi klausti, ką daryti.“ Pašnekovo teigimu, itin svarbu yra kelti sau aukštus reikalavimus, tačiau tikro lyderio paveikslas tuo nesibaigia. Pasak V. Poderio, vadovas turi aiškiai žinoti atsakymą į klausimą „kam aš tai darau?“
„Jeigu su kuo nors pykstiesi, paklausk savęs, ar nuo to tavo gyvenimas pagerės?“ – savo filosofiją atskleidė „Plastos“ vadovas.
CV: Vytas Poderis
„Plastoje“ įvairias pareigas eina nuo 2005-ųjų
2003–2005 metais „Royal catering“ direktorius ir bendrasavininkis
2001–2003 metais buvo reklamos agentūros „Treko BTL“ direktorius
1999–2001 metais ėjo generalinio direktorius pareigas renginių organizavimo agentūroje „De Vox“
1995–1996 metais restorano „Ritas Hideout“ projektų vadovas
FAKTAI: „Plasta“
Per metus „Plasta“ perdirba daugiau nei 30 tūkst. tonų plastiko atliekų
20 tūkst. tonų įvairaus plastiko gaminių per metus pagaminama iš savo pagamintos antrinės žaliavos
1961 metais įkurta „Plasta“ tuometinėje Sovietų Sąjungoje kelis dešimtmečius buvo viena didžiausių plastiko produktų gamybos įmonių
Nuo 1993 metų „Plasta“ – 100 proc. privataus kapitalo įmonė.
