Tačiau Lietuvoje visgi populiariausios išlieka krūtų didinimo ar atkūrimo operacijos.
Daugiau nei dvidešimtmetį plastinės chirurgijos korekcijas atliekantis gydytojas Saulius Vikšraitis atviras – per metus jis pagražina krūtis daugiau, nei dviem šimtams moterų. Todėl tai verčia jį prabilti apie implantų saugumą ir patikimumą.
„Tos moterys, kurios didinosi krūtis daugiau, nei prieš dešimtmetį, turėtų būtinai pasitikrinti sveikatą pas specialistus, kurie galėtų įvertinti ir implantų būklę“, - pataria S. Vikšraitis.
Chirurgas įvardija pagrindines rizikas, kurios kelia nerimą. „Implantus turinti moteris turi suvokti, kad tai yra svetimkūnis, kuris per laiką dėvisi, apauga krūtų audiniais, kurie keičia implantų išorines savybes, formą“, - pasakoja S. Vikšraitis. Nors implantus gaminančios įmonės tvirtina, kad jų produkcija – ilgaamžė ar net amžina, praktika visgi rodo, kad reklaminiai šūkiai gerokai prasilenkia su tikrove.
„Taip, krūtų implantai gerokai patobulėjo nuo tada, kai buvo sukurti ir pirmą kartą implantuoti silikoniniai jų pirmtakai. Tai nutiko prieš penkiasdešimt trejus metus. Tada ir prasidėjo krūtų didinimo era“, – faktais dalinasi plastikos chirurgas.
Praėjus porai metų po silikoninių implantų atsiradimo, buvo pagaminti pirmieji implantai, užpildyti silikoniniu skysčiu. Dar po penkerių metų rinkoje atsirado ir poliuretaniniai implantai. Tačiau nei vieni, nei kiti nebuvo tobuli.
Naudojant silikoninius implantus pasitaikydavo nemažai komplikacijų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių – implanto kontraktūra, kai jis apauga randine kapsule. Tai nutikdavo net dešimčiai procentų operuotų moterų. Nuo trijų iki šešių procentų pacienčių išsivystydavo krūtų asimetrija arba implantai pasislinkdavo.
Ieškodamos tobulo produkto, prieš dvidešimtmetį kompanijos sukūrė lašo formos skaidraus silikono krūtų implantus, kurie tapo ypatingai populiarūs. Tuo pačiu buvo sukurtas ir silikoninis šiurkštus paviršius, kuris suaugdavo su moters krūtų audiniais, taip užtikrindamas tinkamą formą.
„Tuomet iškildavo kitų komplikacijų. Pavyzdžiui, vienas implantas suaugdavo greičiau, kitas lėčiau. Taip vėl atsirasdavo asimetrija. Arba implantas apaugdavo ne viengubu, o dvigubu jungiamuoju sluoksniu, tarp kurių aktyvų gyvenimą gyvenančioms moterims imdavo kauptis skysčiai, atsirasdavo krūtų patinimai“, - pasakoja S. Vikšraitis. Norėdamos sumažinti komplikacijų skaičių, implantus kuriančios kompanijos nepaliaujamai siekia atrasti tobulą produktą. Tad šiuo metu išryškėjo dvi tendencijos: pradėti naudoti implantai lygesniu silikoniniu paviršiumi, kurie nedirgina moters krūtų audinių, nesuauga su krūties audiniais taip tampriai, todėl ilgainiui “elgiasi” kaip natūrali krūtis – slenka žemyn. Taip pat naudojami implantai ir lygiu poliuretaniniu paviršiumi, kuris „momentiškai“ suauga su moters audiniais ir krūtys būna stačios.
„Moksliniai tyrimai parodė, kad operacijos sėkmė labai priklauso ir nuo jos atlikimo būdo. Labai svarbu, kad implantas operacijos metu nebūtų liečiamas tiesiogiai, implanto įdėjimui naudoju specialius maišelius. Jos metu implanto ertmė yra praplaunama antibiotikais ir antiseptiniai tirpalais. Tokiu būdu kapsulės kontraktūra sumažinama iki 1 procento“, – sako S. Vikšraitis.
„Krūtis padailinti sumaniusi moteris turėtų nepamiršti, kad tai, kas puikiai tiko jos draugei, nebūtinai tiks ir jai. Todėl aš visuomet ilgai kalbuosi su paciente, kad išsiaiškinčiau jos norus, lūkesčius bei kartu rastume geriausią sprendimą. Aš nesu prisirišęs prie vieno gamintojo krūtų implantų ir juos visuomet parenku pagal konkretų atvejį“, - sako S. Vikšraitis. „Ir nereikia pamiršti, kad visuomet išlieka po krūtų implantų įterpimo pasitaikančių komplikacijų rizika – implanto plyšimas, susiraukšlėjimas, skausmas, infekcijos, krūtų asimetrija“.
Plastikos chirurgas atviras – tobulų implantų nėra. Visi turi savų privalumų ir savų trūkumų. „Nereikia pamiršti ir dar vienos detalės: krūtų implantai yra laikini, jų naudojimo laikas numatytas maždaug dešimtmečiui – po to implantus reikia išimti arba pakeisti naujais“, – primena S. Vikšraitis.
